Sekmadienis po Velykų pagal krikščionių stačiatikių tradicijas ir kultūrą buvo vadinamas Antipasa. Kitaip ši diena vadinama Fominos savaite. Ši šventė yra istorinė Bažnyčios atmintis apie prisikėlusio Kristaus pasirodymą jo mokiniams.
Pats šventės pavadinimas „Antipasa“ gali būti išverstas kaip „stovi priešais Velykas“ arba „vietoj Velykų“. Šis vardas kalba apie krikščionių triumfo šventimo laiką. Šventinės Fominos savaitės vardas skelbia prisikėlusio Kristaus pasirodymą apaštalams, tarp kurių ypatingas dėmesys skiriamas apaštalo Tomo patvirtinimui tikėjimu stebuklingu Kristaus prisikėlimu.
Evangelijose pasakojama apie kelis prisikėlusio Jėzaus Kristaus pasirodymus savo mokiniams. Taigi viename Evangelijos pasakojimų sakoma, kad Kristus apaštalams pasirodė tiesiai Prisikėlimo vakarą. Tarp artimiausių Kristaus mokinių nebuvo apaštalo Tomo. Kiti apaštalai Tomui paskelbė Gelbėtojo prisikėlimo tikrovę, tačiau Tomas nepatikėjo girdėta istorija. Apaštalas išreiškė norą savo akimis pamatyti prisikėlusį Kristų ir net paliesti jį, įkišus ranką „į šonkaulius“, ir liudyti Kristaus rankose esančias žaizdas.
Aštuonias dienas po šio stebuklingo apaštalų pasirodymo Kristus vėl pasirodo savo mokiniams, tarp kurių Tomas jau buvo. Pats Kristus pakvietė tikėjimu nepatvirtintą apaštalą savo akimis pamatyti žaizdas ant rankų. Kristus taip pat paprašė apaštalo Tomo uždėti ranką ant prisikėlusio Gelbėtojo šonkaulių. Kristus paprašė apaštalo Tomo „nebūti netikinčiu, bet tikinčiu“. Savo akimis matytas Kristaus prisikėlimo stebuklas privertė apaštalą įsitvirtinti tikėjime amžiams, tai patvirtina Kristaus mokinio šaukimas, liudijantis, kad Kristus yra Viešpats ir Dievas.
Taip pat reikia paminėti, kad Kristus paprašė apaštalų maisto, kad įrodytų savo prisikėlimo tikrovę, paneigdamas galimas mintis, kad mokiniai matė vaiduoklį.
Ypatingas dėmesys atkreipiamas į Kristaus žodžius, kuriuos Tomas matė ir tikėjo, tačiau palaiminti yra „nemato ir tiki“. Šis Gelbėtojo pažadas galioja visiems, kurie savo širdimi ir siela priima tikėjimą Kristaus prisikėlimu be realių matomų įrodymų.
Šis Evangelijos pasakojimas yra priminimas kiekvienam žmogui ne tik apie patį Kristaus prisikėlimo faktą, bet ir apie gelbstintį poreikį suvokti žmogų patį Kristaus prisikėlimo stebuklą, nes jei Kristus nėra prisikėlęs, tada visas žmogaus tikėjimas Gelbėtoju yra beprasmis.
