Pabėgėlių institucija, sukurta gelbėti civilių gyvybes kariniuose konfliktuose, sukelia vis daugiau diskusijų šiuolaikiniame pasaulyje. Tiek politiniai, tiek visuomenės veikėjai bando nustatyti kuo aiškesnius prieglobsčio suteikimo kriterijus, kad, viena vertus, būtų galima padėti potencialioms konfliktų aukoms ir, kita vertus, atsižvelgti į priimančiųjų šalių galimybes.
Naudojimo instrukcija
1
Pabėgėliai egzistavo nuo karinių konfliktų pradžios. Pamažu, apsunkinus biurokratines procedūras ir sugriežtinus sienų kontrolę, reikėjo sukurti specialų statusą žmonėms, ieškantiems pabėgimo nuo persekiojimo kitoje šalyje. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą kai kurios pasaulio valstybės išdavė specialias vizas žydams, kuriems grėsė pavojus, kad jie bus išsiųsti į nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklas. Tačiau bendros sistemos ir tarptautinių įsipareigojimų pabėgėlių klausimu nebuvo. Tik šeštajame dešimtmetyje JT priėmė pabėgėlių konvenciją, pagal kurią asmuo, kuris paliko savo šalį dėl persekiojimo ar grėsmės gyvybei ir buvo pripažintas pabėgėliu, negali būti grąžintas į šalį, iš kurios pabėgo.
2
Dabartinė padėtis rodo, kad pabėgėlio statusas tampa vis labiau miglota kategorija. Jie tampa pabėgėliais ne tik dėl politinių, bet ir dėl ekonominių bei net klimato priežasčių. Tuo pat metu išsivysčiusios šalys vis dažniau susiduria su neteisėtos migracijos, paslėptos kaip pabėgėliai, padėtimi - vis daugiau išsivysčiusių šalių žmonių, negalėdami kitu būdu atvykti į norimą šalį, patekti ten nelegaliai ar turistinėje vizoje ir kreiptis dėl pabėgėlio statuso, net jei jie ir tėvynėje realaus pavojaus nėra.
3
Kova su tokia migracija vykdoma įvairiais metodais. Kelios šalys sugriežtino kriterijus, taikomus pabėgėliams - jos turi pateikti daugiau įrodymų, kad jų gyvybei iš tikrųjų kilo pavojus.
Kitos valstybės, pavyzdžiui, Prancūzija, stengiasi pagreitinti pabėgėlių dokumentų tvarkymą. Faktas yra tas, kad nuo persekiojimų bėgančių asmenų aprūpinimas dažniausiai krinta ant juos priimančios šalies pečių. Todėl spartesnė vertybinių popierių peržiūra gali padėti valstybei taupyti pinigus, taip pat prisidės prie greitesnės tikrų pabėgėlių integracijos.
Trečias būdas yra buferinių šalių naudojimas. Pavyzdžiui, 2013 m. Australija sudarė sutartį su kaimynine Papua Naująja Gvinėja, kad visi pabėgėliai, atvykę į Australiją, vyktų ten ir ieškotų prieglobsčio tiesiogiai Naujojoje Gvinėjoje.
4
Be suklastotų pabėgėlių problemos, taip pat kyla vis daugiau žmonių, kuriems jų šalyse iš tikrųjų gresia pavojus. Todėl JT, siekdama išspręsti pabėgėlių problemą, vykdo taikos palaikymo pastangas, bandydama normalizuoti padėtį šalyse, kuriose vyksta kariniai konfliktai. Tačiau galime daryti išvadą, kad realaus pabėgėlių skaičiaus sumažėjimo galima tikėtis tik padidėjus skurdžiausių šalių gyvenimo lygiui ir pasitraukus totalitariniams bei autoritariniams režimams.
