Benjaminas Netanyahu išgarsėjo kaip Izraelio politikas ir diplomatas, kuriam du kartus pavyko likti ministru pirmininku. Jis taip pat vadovauja Likud partijai ir yra Kneseto narys.
Benjamino Netanyahu biografija
Benjaminas Netanyahu gimė 1949 m. Spalio 21 d. Tel Avive. Jo tėvas Bentsionas Netanyahu (Mileikovskis) turėjo istorinių mokslų profesoriaus statusą ir ėjo Zejevo Zhabotinsky asmeninio sekretoriaus pareigas. 1950–1960 m. šeima pakaitomis gyveno JAV ir Izraelyje, kur Bentsion užsiėmė mokymo veikla.
Benjaminas turėjo du brolius: vyresnysis (Yonatanas) mirė dalyvaudamas Izraelio įkaitų išlaisvinimo veikloje Entebe. Jaunesnysis brolis Ido tapo radiologu, rašytoju.
Gyveno Amerikoje, 1967 m. Benjaminas baigė vidurinę mokyklą, po kurios grįžo į Izraelį tarnauti armijoje. Jaunuolis buvo atpažintas Sayret-Matkal sabotažo ir žvalgybos struktūroje. Tarnybos metu Benjaminas dalyvavo keliose karinėse operacijose. Porą kartų per juos buvo sužeista. 1972 m. Baigė tarnybą kapitono laipsniu.
Po to Netanyahu grįžo į Ameriką, kad gautų specializuotą išsilavinimą. 1977 m. Jam buvo suteiktas Masačusetso technologijos instituto (MIT) architektūros bakalauro laipsnis. Ir jau 1977 m. Benjaminas tapo vadybos magistru, po kurio pradėjo studijuoti politikos mokslus Harvardo universitete ir MIT. Lygiagrečiai su studijomis jaunas vyras dirbo „Boston Consulting Group“. 1973 m. Benjaminas padarė savo studijų pertrauką, kad galėtų dalyvauti mūšiuose Golano aukštumose ir Sueco kanalo teritorijoje.
Karjera Netanyahu
1977 m., Įgijęs aukštąjį išsilavinimą, Netanyahu grįžo į tėvynę. Tarp 1976 ir 1982 m Jis dirbo privataus verslo srityje. Iš pradžių jaunas vyras buvo patarėjas tarptautiniuose reikaluose „Boston Consulting Group“. Tada jis galėjo užimti vietą „Rim Taasiyot LTD“ direktorių taryboje.
Benjaminas Netanyahu yra parašęs keletą darbų, susijusių su socialinėmis ir politinėmis temomis. Jis yra vienas iš terorizmo klausimų sprendimo pradininkų. 1982–1984 m Benjaminas ėjo Izraelio generalinio konsulo pareigas Amerikoje, o 1984–1988 m. - JT ambasadorius. 1988–1990 m Netanyahu dirbo užsienio reikalų ministro pavaduotoju, nuo 1990 iki 1992 m. - Ministro pavaduotojas vyriausybėje, 1993 m. - „Likud“ partijos lyderis ir opozicijos vadovas. 1996 m. Jis buvo išrinktas šalies ministru pirmininku.
Ekonomikos srityje Benjaminas Netanyahu skatino liberalizavimo politiką, kuri visų pirma buvo susijusi su pinigų sfera. Valstybinės koncernai buvo privatizuoti, o biudžeto deficitas buvo žymiai sumažintas.
1999 m. Pralaimėjęs Ehudu Barako rinkimus, Benjaminas pasitraukia iš politikos ir pradeda skaityti paskaitas Amerikos universitetuose bei kalbėti tarptautiniuose forumuose. Be to, kurį laiką jis ėjo patarėjo pareigas keliose didelėse įmonėse, susijusiose su aukštųjų technologijų sritimi.
2003 m. Vyksiančių rinkimų išvakarėse Netanyahu grįžta į politinę sritį, tačiau pralaimi Arieliui Sharonui rinkimuose į „Likuda“ lyderį. 2002 m. Naujas partijos lyderis paskyrė Benjaminą užsienio reikalų ministru, o 2003 m. - finansų ministru.
Benjamino finansinė politika buvo tokia:
- mokesčių mažinimas ir vyriausybės išlaidos;
- monopolijų panaikinimas;
- socialinių išmokų sumažinimas.
Netanyahu reformos lėmė nedarbo mažėjimą, reikšmingą šalies ekonomikos augimą.
2005 m., Prieš pradedant demarkacijos planą, politikas protestuodamas paliko vyriausybę ir vadovavo vidinei partijos opozicijai. Tais pačiais metais Sharonas palieka „Likud“, o jo šalininkai išvyksta kartu su juo. Kartu jie pradeda kurti partiją „Kadima“.
Netanyahu tampa „Likuda“ vadovu ir kandidatu į ministrą pirmininką. 2006 m. Partija laimėjo 12 vietų rinkimuose ir atsisakė stoti į bloką, vadovaujamą Ehudo Olmerto. Sudarius vyriausybę, Binyaminą renka opozicijos lyderis.
2009 m., Vadovaujant Benjaminui, Likud užima 27 vietą parlamento rinkimuose. Bloko lyderiui prezidentui Shimonui Peresui liepta sudaryti naują vyriausybę. Tada Benjaminas siūlo „Tzipi Livni“ prisijungti prie tautinės vienybės. Tačiau Livni jo atsisako. Pagrindinė to priežastis yra Netanyahu nesutikimas įtraukti programą „Dvi šalys dviem tautoms“ į pagrindinius vyriausybės dokumentus.
Binyamino sukurta naujoji vyriausybė tapo viena didžiausių šalies istorijoje. Jame dalyvavo 30 ministrų ir 9 pavaduotojai iš skirtingų partijų. Tai buvo Netanyahu įdiegta naujovė.
