Biblija yra puiki knyga, sudaranti kelių pasaulio religijų - krikščionybės, judaizmo, islamo - pagrindą. Įdomu tai, kad terminas „Biblija“ knygos tekstuose pasitaiko net kartą. Iš pradžių jis buvo vadinamas Dievo žodžiu, šventraščiais arba tiesiog šventraščiais.
Naudojimo instrukcija
1
Savo struktūra Biblija yra religinių, filosofinių ir istorinių tekstų rinkinys, parašytas skirtingų žmonių, skirtingais laikais ir skirtingomis kalbomis 1600 metų. Manoma, kad seniausi tekstai datuojami 1513 m. Pr. Kr. Iš viso Biblijoje yra 77 knygos, tačiau jų skaičius skirtinguose leidimuose gali būti skirtingas, nes ne visos jos yra pripažintos kanoninėmis, t. šventas ir įkvėptas. 11 knygų, pripažintų apokrifine, kai kurios religinės konfesijos atmeta ir neįtraukia Biblijos į savo leidimus.
2
Biblija yra padalinta į 2 dalis - Senąjį Testamentą ir Naująjį Testamentą. Pirmoji dalis yra Senasis Testamentas, dar vadinamas ikikrikščioniškosios eros šventa istorija, apima 50 knygų, iš kurių 38 pripažintos kanoninėmis. Manoma, kad Senojo Testamento tekstai buvo parašyti nuo 1513 iki 443 m. Pr. žmonių, kuriems nusileido Dievo malonė. Senojo Testamento knygose pasakojama apie pasaulio sukūrimą, apie žydų įsitikinimus, apie Dievo dalyvavimą jų gyvenime, apie įstatymus, perduodamus žmonėms per pranašą Mozę Sinajaus kalne ir kt. Šventieji šios Biblijos dalies tekstai parašyti skirtingomis kalbomis ir sąlygiškai suskirstyti į įstatyminius, istorinius, mokymo ir pranašiškus.
3
Naujasis Testamentas taip pat vadinamas šventa ankstyvosios krikščionybės istorija. Jį sudaro 27 knygos, kurios sudaro apie ketvirtadalį visos Biblijos apimties. Visos Naujojo Testamento knygos parašytos senovės graikų kalba ir pasakoja apie Kristaus gyvenimą, kankinystę ir prisikėlimą, jo mokymus, mokinius ir jų poelgius po Dievo Sūnaus pakilimo. Manoma, kad Naujasis Testamentas, tapęs krikščionybės pagrindu, buvo parašytas I amžiuje A.D.
4
Naujajame Testamente yra 4 kanoninės evangelijos. Išvertus iš graikų kalbos, „Evangelija“ reiškia „geros naujienos“, „geros naujienos“. Dar visai neseniai šių knygų autoriai buvo evangelistai Matas, Markas, Lukas ir Jonas. Pirmieji trys tekstai savo turiniu panašūs. Ketvirta, Jono Evangelija labai skiriasi nuo jų. Manoma, kad Jonas, parašęs tai vėliau nei kiti, stengėsi papasakoti apie įvykius, kurie anksčiau nebuvo paminėti. Yra kelios dešimtys apokrifinių evangelijų, kurios kiekviena savaip interpretuoja gyvenimo įvykius ir Jėzaus Kristaus pamokslavimą. Toks neatitikimas ir interpretacijų gausa priverstinai sumažino kanoninių tekstų minimumą. Jie neįvedė Biblijos.
5
Iki šiol Evangelijų autorystė laikoma neįrodyta. Matas ir Jonas yra Kristaus mokiniai, o Markas ir Lukas yra apaštalų mokiniai. Evangelistai negalėjo būti aprašytų įvykių liudininkais, nes jie gyveno 1 mūsų eros amžiuje, o ankstyviausi šių tekstų rankraščiai yra II – III a. Gali būti, kad Evangelija yra nežinomų žmonių žodinės kūrybos įrašas. Bet kokiu atveju dabar kai kurie kunigai nori pasakyti parapijiečiams, kad šių knygų autoriai nežinomi.
6
Taigi: 1. Evangelija yra Biblijos dalis, viena iš knygų, įtrauktų į ją.
2. Biblija buvo parašyta daugiau nei pusantro tūkstančio metų, pradedant nuo XV amžiaus pr. Evangelija datuojama I a. A.D.
3. Biblija aprašo daugelį žmonių gyvenimo aspektų, pradedant nuo pasaulio sukūrimo.
Evangelijoje kalbama apie Jėzaus Kristaus gimimą, žemišką gyvenimą, jo prisikėlimą ir nužengimą, įsakymus ir įstatymus, kuriuos jiems atnešė žmonės, stebėdami, kad žmogus pasieks dvasinį grynumą, sąjungos su Dievu laimę ir išganymą.
4. Evangelija parašyta senovės graikų kalba, Biblijos tekstai skirtingomis kalbomis.
5. Biblijos knygas žmonės rašo remdamiesi ypatingu Dievo įkvėpimu. Evangelijos autorystė priskiriama Kristaus mokiniams Matui ir Jonui bei apaštalų mokiniams Markui ir Lukui, nors šiandien tai laikoma neįrodyta.
