Ajurveda yra senovės indų mokymas apie sielos ir kūno harmoniją, apjungiantis filosofines ir mokslines idėjas. Ajurvedos principai paveikė daugelį religijų, jie sėkmingai taikomi medicinoje, psichinėje praktikoje ir savęs tobulinimo sistemose.
Mokymo ištakos ir principai
Tikslus ajurvedos kilmės laikas nežinomas. Tam tikri momentai, suderinti su šiuolaikiniu mokymu, aptinkami senovės Indijos traktatuose, paminėti ir medicinos bei filosofijos darbuose. Kai kurie mokslininkai mano, kad ajurveda vystėsi maždaug 5 tūkstančius metų ir kad tai yra kinų ir Tibeto tradicinės medicinos pagrindas.
Ajurvedos esmė yra mokslo žinių ir senovės sankhijos filosofinės sistemos derinys. Šiandien mokymas praktikuojamas ne tik Indijoje, bet ir Nepale, Indonezijoje, Mianmare ir kai kuriose kitose šalyse. Ajurvedos elementai yra kai kurių religinių mokymų pagrindas, juos išpažįsta induistai, sikai, budistai, jainai.
Išvertus iš sanskrito kalbos, „ajurveda“ reiškia „ilgaamžiškumo ir gyvenimo mokslą“. Tačiau tai visai nėra atskirtų teorijų rinkinys. Ajurvedos principai yra gana taikytini kasdieniame gyvenime, jais remiasi kai kurios medicinos, kosmetologijos ir tinkamos mitybos šakos.
Pagrindinės sistemos kryptys yra paprastumas, žmogaus ir gamtos harmonija, psichinės ir fizinės ramybės įgijimas. Doktrina perteikia mintį, kad gyvenimo prasmė yra nesibaigiantis kelias į savęs pažinimą ir savęs tobulinimą, kurio karūna turėtų būti vidinio ir išorinio harmonija. Tuo pačiu metu ajurveda nėra linkusi primesti savo principų, jie gali būti naudojami darant ir aiškinant, kaip reikia. Būtent ši konformizmo samprata daro mokymą populiarų šiuolaikiniame gyvenime. Ajurvelės idėjomis gali naudotis asmuo, priklausantis bet kuriam tikėjimui arba visiškai nutolęs nuo religijos.
Medicina kaip mokymo pagrindas
Neįmanoma įsivaizduoti psichinės harmonijos nepagerinus fizinės sveikatos. Štai kodėl ajurvedos mokyme didelę reikšmę skiria medicinai. Indijos moksliniuose traktatuose išskiriamos 8 pagrindinės sritys, skirtos specifiniams medicinos skyriams:
- Kaumara Bhriya. Tai apima platų pediatrijos spektrą, pradedant nėštumu ir žindymu, baigiant įvairaus amžiaus vaikų atsigavimu ir auklėjimu.
- Kaya Chikitsa. Ajurvedos medicinos požiūriu laikomas pagrindinis skyrius. Skirtas gydyti negalavimus, neturinčius ryšio su konkrečiu kūno organu: cukriniu diabetu, isterija, anemija.
- Šalakijos tantros. Siaurame skyriuje nagrinėjamos tik akių ligos.
- Shalya Tantra. Apima visus klausimus, susijusius su akušerija ir chirurgija.
- Agada Tantra. Senovėje labai aktuali tema, skirta įvairių nuodų pašalinimui iš organizmo. Šiandien šioje dalyje galima nagrinėti ne tik nuodingų būtybių įkandimus, bet ir cheminę intoksikaciją.
- Vajikarana Tantra. Tai išsprendžia nevaisingumo, impotencijos ir kitas reprodukcijos problemas.
- Bhutavidija. Senovėje ši sfera buvo susijusi su raganavimu ir jo poveikiu žmonėms. Šiuolaikiniuose traktatuose nagrinėjami įvairių psichologinių metodų, pavyzdžiui, hipnozės, klausimai.
- Rasajana Tantra. Skyrius apie ilgaamžiškumą.
Indijoje ajurvedos gydytojai vadinami upadhi. Dauguma gydytojų užsiima tik viena medicinos šaka, tačiau yra ir universalių specialistų, kurie gali nustatyti pagrindinę konkretaus paciento problemą.
Ajurvedos požiūriu, 5 pagrindiniai elementai (panchamahabhut) turi įtakos psichinei ir fizinei asmens būklei:
- vandens
- žemė;
- ugnis
- oro
- eteris.
Japa (vanduo) kontroliuoja visus skysčius kūne, prithvi (žemė) yra atsakingas už kietus elementus: kaulus, dantis. Vaya ar oro įtakos sfera yra žmogaus proto būsena ir jo bendra gerovė. Akaša arba eteris valdo visus žmogaus vidaus organus: širdį, kepenis, inkstus, kraujotakos sistemą. Agni (ugnis) yra atsakingas už tam tikrų fermentų, tokių kaip tulžis ar skrandžio sultys, gamybą.
Kad kūnas tinkamai funkcionuotų, būtina išlaikyti pusiausvyrą elementuose. Ajurvedos požiūriu, vieno elemento dominavimas kitų nenaudai gali išprovokuoti psichines ar fizines ligas. Ajurvedos medicinos užduotis yra subalansuoti pusiausvyrą, palaikant nepakankamai išsivysčiusį elementą ir nuleidžiant viršijantį lygį.
Ajurveda: trijų došų teorija
Remiantis doktrina, penki pirminiai elementai yra sujungti į pagrindines energijas, vadinamas doshas:
- pita (ugnis ir vanduo);
- vata (oras ir eteris);
- kapha (žemė ir vanduo).
Ajurveda moko, kad žmogaus organizme vyrauja viena ar kita doša, ir šią pusiausvyrą galima nustatyti tiriant paciento išvaizdą. Traktatuose nurodytos 7 kūno sudėjimo rūšys. Tridosha laikoma tobuliausia - nepriekaištinga visų elementų pusiausvyra. Natūrali tokio tipo konstitucija yra reta, upadhi užduotis yra pritraukti žmogų į idealą.
Žmogaus tyrimas ir tikslus vyraujančių elementų nustatymas padeda gydytojui tiksliai nustatyti pradinėje stadijoje esančią ligos priežastį ir laiku pradėti gydymą.
Fizinis įvertinimas nėra vienintelis mokymosi pagrindas. Žmogaus būseną veikia hunai, proto energijos. Ajurvedistai išskiria 3 pagrindinius ginklus:
- sattva (gerumas, grožis, užuojauta);
- rajai (agresija, aistra, neišdildoma energija);
- tamai (nežinojimas, tingumas, depresija, negatyvumas).
Vyraujanti guna daro didelę įtaką ne tik žmogaus charakteriui, bet ir fizinei būklei ir dažnai yra rimtų negalavimų išprovokuojantis veiksnys. Tikslus vyraujančių došų ir Hunų nustatymas leidžia teisingai nustatyti diagnozę ir rekomenduoti gydymo ar reabilitacijos programą.
Diagnozė ir gydymas
Ajurvedos metodus laikantis gydytojas operuoja pagal iš anksto sudarytą programą. Tai apima:
- klausytis pulso;
- šlapimo ir išmatų tyrimas;
- kalbos mokymasis;
- balso ir kvėpavimo analizė (garsumas, intensyvumas, tembras);
- palpacija (įvairių organų, ypač pilvo ertmės, palpacija);
- bendra paciento išvaizdos analizė;
- akių analizė.
Gydytojas visus tyrimus atlieka be papildomų prietaisų, daugiausia dėmesio skirdamas tik savo jausmams ir patirčiai. Po diagnozės paskyrimo skiriamas gydymas.
Atsigavimo pagrindas yra tinkama mityba. Ajurvedos traktatuose vystosi mintis, kad būtent maistas gali turėti įtakos žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei, nuo jo priklauso sveikata ir ilgaamžiškumas.
Tinkamas maistas gali subalansuoti dozių energiją. Manoma, kad tam tikri maisto produktai ir patiekalai gali suaktyvinti tam tikrą energiją. Taip pat svarbu valgymo laikas, temperatūra, kiekis, tinkamas derinys. Prieskoniai, kuriems ajurvedoje suteikiama ypatinga reikšmė, gali pakeisti elementų santykį.
Be mitybos programos, į gydymo sistemą įtraukiami natūralios kilmės vaistai, kurių pagrindą sudaro žolelės. Ajurveda moko, kad sintetiniai narkotikai kaupiasi organuose ir laikui bėgant išprovokuoja rimtas sveikatos problemas. Gydytojai, kurie laikosi ajurvedos principų, net nenaudoja sintezuotų vitaminų kompleksų ir pasirenka natūralius visų žinomų vaistinių komponentų analogus. Tradicinė kosmetologija atitinka tas pačias taisykles. Natūrali kosmetika be sintetinių konservantų, sukurta ajurvedos metodais, yra populiari visame pasaulyje ir gaminama ne tik Indijoje, bet ir kitose šalyse.
Į medicinos praktiką įeina išorinis darbas su kūnu: masažas, joga, poveikis biologiškai aktyviems taškams. Meditacija yra labai svarbi, leidžianti pasiekti fizinę ir psichinę harmoniją.
Susijęs straipsnis
Ajurvedos mityba
