Demagogija yra oratorinė strategija, kuria kalbėtojas klaidina savo klausytojus ir verčia juos patikėti savo žodžiais. Politikoje ryškiausiai vaizduojama demagogija.
![Image Image](https://images.culturehatti.com/img/kultura-i-obshestvo/96/chto-takoe-demagogiya-i-kak-ee-raspoznat-v-politike.jpg)
Jums reikės
Kompiuteris su interneto prieiga, politologijos vadovėlis.
Naudojimo instrukcija
1
Žodis „demagogija“ yra labai paplitęs visuomenėje, tačiau tikroji jo reikšmė nėra gerai žinoma. Iš graikų kalbos šis žodis verčiamas kaip „veda žmones“. Tiesą sakant, tai yra oratorija, susidedanti iš poleminių metodų, kuriais siekiama suklaidinti auditoriją siekiant įtikinti ją į savo pusę. Dažnai demagogija naudojama reklamos versle, taip pat politikoje ir propagandoje.
2
Demagogija yra tas pats melas, tačiau dėl to, kad apgaulė yra pastatyta remiantis psichologija, jos rezultatas dažnai tampa visišku pasitikėjimu kalbėtoju. Demagogai gali priversti auditoriją padaryti teisingas išvadas. Kalbėtojas teisus, jo žodžiai teisingi. Net pati kritiškiausia publika, veikiama patyrusio ir talentingo transliuotojo, tampa ištikima ir pasirengusi tikėti pačiais juokingiausiais argumentais ir faktais.
3
Sąmoningas neigiamų proceso aspektų slėpimas taip pat yra demagogijos požymis. Taigi politikai dažnai sulaiko tam tikras problemas tam tikroje srityje, parodydami tik sėkmę. Arba kalbėtojas kalba apie problemas tam tikra linkme, bet tyli, kad šis nuosmukis įvyko dėl jo politikos.
4
Dažnai spaudos konferencijų metu politikas-demagogas visai neatsako į užduotą klausimą. Kartais tokia strategija taip pat taikoma: svečias ilgai kalba, sunkiai, pateikia įvairias situacijas kaip pavyzdį ir testuoja auditorijos kantrybę, kol jis nenutraukiamas. Šiuo atveju auditorija dažniausiai pamiršta tai, kas buvo aptarta, ir užduodami nauji klausimai. Kitas demagogijos bruožas yra nedidelių klaidų pripažinimas ir tolesnė atgaila. Tačiau demagogo politikas atsisako pripažinti didesnes klaidas ir prašo už jas atleisti.
5
Dažnai sumanūs demagogai sumaišo melą su tiesa. Tam reikia ypatingų sugebėjimų, nes atsakant į susijusius klausimus lengva susipainioti. Kartais demagogija įgauna agresyvių formų, kai tokie triukai kaip užpuolimas, įžeidimai, melagingi kaltinimai ir visa kita naudojami siekiant išvengti tiesioginių atsakymų į pateiktus klausimus.
6
Taigi demagogiją politikoje galima atpažinti dėl perdėto kalbėjimo emocionalumo, nedidelių klaidų pripažinimo ir iš pirmo žvilgsnio nuoširdžios atgailos. Per ilgas ir kupinas kalbėjimo jausmas auditorijai sukuria daugiau įspūdžio nei sausi faktai. Todėl demagogija bus naudojama tol, kol žmonės neišmoks atskirti tiesos ir noro būti suklaidinti.