Pilietybė - juridinis asmuo ir politinis konkretaus asmens priklausymas bet kuriai valstybei. Kartu pilietis gauna teises ir pareigas už savo veiksmus ir buvimą valstybės nare, kuri privalo apsaugoti savo piliečio teises. Pilietybė reiškia Konstitucijoje numatytų straipsnių ir taisyklių įgyvendinimą - pagrindinę asmens teisių struktūrą, nustatančią jo padėtį valstybės valdžios atžvilgiu.
![Image Image](https://images.culturehatti.com/img/kultura-i-obshestvo/20/chto-takoe-grazhdanstvo.jpg)
Žmogus, būdamas konkrečios valstybės pilietis, gali pasikliauti savo ir savo šeimos narių socialine parama, apsauga, užtikrinant visuomenės narių teises į darbą, laisvę ir lygybę. Be to, kiekvienas pilietis privalo laikytis valstybės įstatymų, sutikti su valdžios institucijų reikalavimais piliečių atžvilgiu ir vykdyti savo pilietinę pareigą. Piliečiai dalyvauja valdžios rinkimuose, referendumuose, kad nustatytų tam tikrų įstatymų ir politinių projektų pilietybę. Savo ruožtu valstybė suteikia galimybę ir teisę piliečiams gauti išsilavinimą, medicininę priežiūrą, socialines garantijas, išmokas ir paramą. Piliečio ir valstybės santykiai paprastai būna dvipusiai. Valstybė garantuoja Konstitucijoje nustatytas teises ir laisves, saugo piliečius ir jų turtą nuo neteisėtų veiksmų ir smurto, teikia apsaugą užsienyje esantiems piliečiams. Pilietis savo ruožtu privalo laikytis valstybės įstatymų, padėti stiprinti valstybę ir didinti jos valdžią. Pilietybė paprastai įgyjama tėvų gimimo, pilietybės ar pilietybės vietoje. Taip pat pilietybė gali būti nustatoma pagal specialų asmens prašymą ar nuopelną. Jo pilietinę padėtį lemia piliečio teisių ir pareigų visuma valstybės atžvilgiu. Šis statusas skiriasi nuo asmenų be pilietybės ar užsieniečių. Abipusės piliečio ir valstybės teisės ir pareigos leidžia ginti pirmąjį ne tik savo šalies teritorijoje, bet ir tikėtis paramos kitose šalyse, o antrajam - jis gauna politinį balsą palaikydamas įstatymų leidybos ir politinę sistemą, mokesčių rinkliavas, muitus ir valstybės biudžeto formavimą, išlaikant ekonomiką. Siekdama išlaikyti politinį ir ekonominį stabilumą šalyje, valstybė privalo atsižvelgti į savo piliečių problemas, norus ir raginimus.