Jėgos samprata žmonijos istorijoje atsirado primityvioje visuomenėje, kai labiausiai patyręs ir stipriausias genties narys pradėjo duoti nurodymus savo kolegoms gentainiams. Laikui bėgant poreikis valdyti visuomenę tik augo, todėl šiuolaikiniame pasaulyje valdžia to negali padaryti.
![Image Image](https://images.culturehatti.com/img/kultura-i-obshestvo/06/chto-takoe-organi-vlasti.jpg)
Jėga ir jos organai
Politinė galia - tai ribotos asmenų grupės (ar net vieno asmens) galimybės kontroliuoti ir valdyti valstybę ir jos piliečius, vadovaujantis tam tikrais sumetimais. Tokio valdymo schemos gali skirtis priklausomai nuo politinės sistemos ir socialinės struktūros. Įvairūs valdžios vykdymo mechanizmai turi įtakos vyriausybės formavimo ir sudėties principams, taip pat jos šakoms. Tradiciškai laikoma perspektyviausia sistema, kurioje yra trys viena nuo kitos nepriklausomos šakos: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė. Akivaizdu, kad šioje versijoje viena valdžia vykdo įstatymų leidybos veiklą, paremtą visuomenės interesais, kita įgyvendina priimtus įstatymus, o trečioji stebi, kaip jų laikomasi.
Būtina atskirti valdžią nuo valstybinių organų, kurie, nors ir yra įtraukti į valdžios sistemą, tačiau neturi valdžios.
Valdžia yra valdžios struktūros elementai, tiesiogiai valdantys valstybę ir visuomenę. Pagrindinis jų ženklas yra būtent tam tikrų valdžios institucijų buvimas. Paprastai jie skirstomi pagal įtaką federalinei ir regioninei valdžiai. Savo ruožtu regioninės įstaigos gali būti ir viešojo administravimo sistemos dalys, ir gali būti įtrauktos į vietos savivaldos struktūrą. Daugeliu atvejų vietos savivaldai atstovauja tik vykdomoji valdžios grandis, tai yra, jos vienintelė funkcija yra įgyvendinti įstatymus, priimtus valstybiniu ar regioniniu lygiu.