Įdomu, kur ta plona linija, skirianti padorų poelgį nuo niekingo? Kokios asmeninės savybės turi būti, kad būtų laikomas šiuolaikinėje visuomenėje kaip žmogus, kuriam suteikta tokia nykstanti kokybė kaip padorumas?
![Image Image](https://images.culturehatti.com/img/kultura-i-obshestvo/95/chto-takoe-poryadochnost.jpg)
Padorumas, kaip ir viskas, kas egzistuoja mūsų pasaulyje, yra gana subjektyvi sąvoka. Ir nors daugelis smalsių protų jau sugebėjo savarankiškai apibūdinti termino padorumas žodynuose, psichologiniuose traktatuose, asmeniniuose tinklaraščiuose ir forumuose, kiekvienas žmogus gali laisvai nuspalvinti šį žodį savo atspalvyje, atsižvelgiant į savo jausmus, asmenybės išsivystymo lygį, nuotaiką ir daugelį kitų aplinkybių. Filistine prasme padorumas yra sąžiningumas, kuris artimai susijęs su visuomenėje priimtų moralės normų laikymusi. Kitaip tariant, padorus žmogus turi laikytis griežto moralės kodekso, neleidžiančio padaryti neteisėto, įžeidžiančio, žemo poelgio. Bet tai tik teorija. O kas nutinka praktikoje? Mes visi augame visuomenėje, todėl padorumas yra įgyta psichinė žmogaus savybė. Didžiulę įtaką etikos standartų nustatymui vaiko galvoje daro tėvai, pedagogai ir mokytojai. Svarbus vaidmuo skiriamas žiniasklaidai, televizijai, knygoms, žurnalams. Nepamirškite apie vaiko draugus ir pažįstamus, su kuriais bendravimas kasmet keičia jo asmenybę. Galbūt tam tikras procentas žmogaus charakterio yra karminis ir priklauso nuo gimimo datos, tačiau svarbiausia yra tai, kad tik pats žmogus gali pasirinkti kelią padorumui ugdyti, arba jis gali nuspręsti atsikratyti jo kaip nereikalingo balasto. Jūsų vientisumas ir padorumas priklauso nuo mažiausio dienos pasirinkimo. Neįmanoma pasidaryti padoraus žmogaus, kruopščiai nemokant savęs. Svarbu kontroliuoti ne tik savo veiksmus, bet ir mintis. Norint, kad jis nebūtų laikomas, o iš tikrųjų būtų padorus, reikia stengtis atnešti į pasaulį meilę, kūrybą, harmoniją, nerimastingai gelbėjant ją nuo negatyvo. Bet ar mūsų planetoje gali gyventi be nuodėmės idealūs žmonės? Taip, žmogus gali stengtis atlikti padorus veiksmus, tačiau vargu ar artėja prie standartinio padorumo. Tas padorumas, amžinai įšaldytas memuaruose, knygų atvaizduose. Gyvenimas yra sudėtingesnis nei knygos. Tikriausiai tikrasis padorumas yra gyventi savo protu, savo širdimi ir neprimestais stereotipais, nes negalite būti sąžiningi su kitais, jei nesate priešingi sau.