Rasė yra istoriškai nusistovėjusi žmonių populiacija, išsiskirianti tam tikromis biologinėmis savybėmis, atsirandančiomis iš išorės: akių forma, odos spalva, plaukų struktūra ir pan. Tradiciškai žmonija yra padalinta į tris pagrindines rases: mongoloidą, kaukazoidą ir negroidą.
Naudojimo instrukcija
1
Tam tikroje teritorijoje susiformavo rasinės žmonių grupės, įgydamos savo savybes prisitaikydamos prie aplinkos sąlygų. Yra keletas padalijimų į lenktynes. Pagal paprasčiausią klasifikaciją žmonės su juodais garbanotais plaukais, tamsia oda, rudomis akimis, suplonėjusiomis lūpomis ir plačia nosimi vadinami negroidais. Mongoloidai turi tiesius tamsius plaukus, gelsvą odos atspalvį, siaurus akių pjūvius, stipriai iškilius skruostikaulius ir siaurą nosį. Kaukazoidai gali turėti tiesus arba banguotus plaukus, lygią odą ir kitokią akių spalvą. Pagal išplėstinę klasifikaciją išskiriamos dar kelios grupės, pavyzdžiui, Australoidai arba Amerindes (vietiniai Amerikos gyventojai). Manoma, kad Homo sapiens rūšyje galima atskirti iki 15 rasinių grupių.
2
„Rasės“ sąvoka skiriasi nuo biologinio termino „rūšis“ tuo, kad ji neturi kliūčių sukurti palikuonių. Todėl dabar, susimaišant tautoms, pamažu trinami skirtumai ir formuojasi pereinamosios formos. Mišrios rasės yra mestizos (derinant Kaukazoidą ir Mongoloidą), Mulatos (Negroidas ir Kaukazoidas) ir Sambo (Mongoloidas ir Negroidas). Pavyzdžiui, šiandien beveik visi afroamerikiečiai yra mulatistai.
3
Antropologijos skyrius, tiriantis žmonijos suskirstymą į rases, vadinamas rasių tyrimais. Į šio mokslo uždavinius įeina rasių susidarymo istorijos, klasifikacijos ir įtakos (klimatas, maišymasis, migracija) rasėms tyrimas. Jų rezultatai turi didelę reikšmę sprendžiant žmogaus protėvių namų, gyventojų genetikos, sistematikos ir medicinos geografijos problemas.
4
Rasės egzistuoja ne tik žmogaus viduje, bet ir kai kuriuose gyvūnuose, pavyzdžiui, vilkuose ar varnose. Naminių gyvūnų veislės negalima vadinti rasinėmis grupėmis, nes jos yra dirbtinės kilmės.
5
Pasiskirstymas į rases paskatino rimtų konfliktų ir susirėmimų formavimąsi. Per pastarąjį dešimtmetį Amerikos ir Vakarų Europos antropologijoje pradėjo ryškėti tendencija, kurios šalininkai tvirtina, kad rasės neegzistuoja ir skirtumai yra tik tolimi. Tokia nuomonė yra savotiška reakcija į ilgą rasizmo suvokimą JAV ir afrikiečių amerikiečių diskriminaciją.
