Romantika yra proto būsena, kuriai būdingas tikrovės idealizavimas. Tai būsena, kurioje pagrindinį vaidmenį vaidina lyriški ir romantiški išgyvenimai, emocijos, svajonės, emocinis pakilimas. Toks pasaulio suvokimas gali būti ir laikinas (pavyzdžiui, atsirasti ryškios meilės metu), ir nuolatinis.
Jei mes kalbame apie romantiką, pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, yra meilužių santykiai. Romantiški žmonės idealizuoja savo partnerį, matydami jame tik teigiamas savybes. Šiuo metu išorinio pasaulio įtaka išnyksta į foną, svarbiausia yra dviejų įsimylėjėlių sąjunga, jų santykiai, intymus potraukis. Knygų ir filmų dėka daugelis suformavo standartines idėjas apie romantiškos aplinkos atributus: žvakes, rožių žiedlapius ant lovos, šilko paklodes, kompaktinės plokštelės iš romantiškos kolekcijos seriją ir butelį gero vyno. Tiesą sakant, romantiška gali būti bet kokia aplinka, kurią myli meilužiai ir įkvepia.
Tačiau romantika yra ne tik meilužių santykių idealizavimas. Taip pat yra klajonių romanai, tam tikro gyvenimo būdo (bohemiško gyvenimo, gangsterių gyvenimo) romanai, karo romantika. Dažniausiai žmonės, kurie paviršutiniškai susipažįsta su savo aistrų tema, idealizuoja pasirinktą pramogą: jie vaizduoja pasaulį išvydusio griežto keliautojo ar drąsaus kario, gelbstinčio prispaustas tautas, įvaizdį. Išsamiai susipažinus su tokia pramoga, dauguma iliuzijų dažniausiai išnyksta.
Galima susidaryti įspūdį, kad romantika yra tik iliuzija, kuri su laiku išnyksta. Tiesą sakant, viskas priklauso nuo to, kaip žmogus suvokia tikrovę. Juk vienas keliautojas kelionės metu atkreips dėmesį į pagrindinių patogumų trūkumą, erzinančius vabzdžius ir ilgus perėjimus. Romantiškasis, nešinas stebint paukščius, šių sunkumų gali visai nepastebėti.
Atskirai reikėtų pasakyti apie tokią kryptį kaip romantizmas. žmogaus gyvenimas, vienybė su gamta. Išmintingo laukinio, gyvenančio harmonijoje su gamta ir nepakenčiamo civilizacijos, įvaizdis literatūroje tampa populiarus būdas.
