Visi žmonės siekia laimės, ir kiekvienas turi savo idėjų apie tai. Sveikata, saugumas, maistas ir pastogė yra gyvybiškai svarbūs dalykai. Meilė, pasiekimai ir gerovė jau yra individualūs norai ir tikslai. O kaip mylimasis suvokia laimę?
Naudojimo instrukcija
1
Krikščioniškoji religija remiasi originalios nuodėmės idėja, dėl kurios tikroji gyvenimo laimė tapo neįmanoma. Kartą Adomas ir Ieva pažeidė Viešpaties įsakymą ir buvo ištremti iš rojaus. Tolesnės kartos yra priverstos nešti šį kryžių. Jėzus priėmė nukryžiavimo kančią už žmonijos nuodėmes, ir krikščionis turėtų būti nuolankus savo likime. Dievas visiems duoda tokį kryžių, kurį sugebės padaryti. Tikras krikščionis turi būti tyras mintimis, laisvas nuo nuodėmių ir kupinas meilės kitiems. Žmogaus stiprybė yra sugebėjimas atleisti įžeidimus ir nesipriešinti blogiui. Laimė krikščioniui reiškia tikėjimo, dvasinio tobulėjimo ir nuolankaus požiūrio į gyvenimą stiprinimą. Stebėdamas šias sąlygas jis gali tapti tikrai laimingas kitame gyvenime. Po Paskutiniojo teismo Viešpats visus nedorėlius pasiųs sudeginti į pragarą, o teisūs žmonės keliaus į rojų, kur ras palaimą ir sielos ramybę.
2
Dominuojančios islamo idėjos yra nuolankumas ir šventas karas už tikėjimą. Islamo savitumu galima vadinti neatsiejamą religijos ir socialinio-politinio gyvenimo ryšį. Musulmonas turėtų paklusti ne tik Dievo valiai, bet ir galiai, „nes tai yra iš Dievo“. Šariatas apibūdina savo piliečio elgesio normas visose gyvenimo situacijose. Praktikos kodeksas ragina suvienyti tikinčiuosius ir broliškai broliškai, taip pat padėti visiems, kuriems jų reikia. Musulmonui laimė slypi ištikimame įsitikinime, neišvardinta garbė ir racionalus sielos ir kūno poreikių patenkinimas. Jei tikintysis turi savivertę, šviesų protą ir gerbia Korano įstatymus, jis gali būti vadinamas laimingu. Neabejotinas paklusnumas Alacho valiai suteikia musulmonui vilties dėl teisingumo ir amžinos palaimos po mirties.
3
Budizmo pagrindas yra atgimimo principas, atgailos ar bausmės (karmos) idėja ir poreikis eiti teisingu keliu. Teisingas mąstymo ir elgesio būdas suteikia šansą laimingesniam likimui po atgimimo. Budisto gyvenimo prasmė yra išsilaisvinti iš norų ir paklusnumo likimui, nes tai praeityje padarytų nesąmoningų veiksmų rezultatas. Atsisakydamas perteklinių norų, žmogus gali susivokti teisingai supratęs daiktus ir atsikratyti neišvengiamų kančių.
4
Budizme daug dėmesio skiriama dabartiniam gyvenimui. Svarbu mokėti mąstyti apie pasaulį ir stengtis individualiai ieškoti tiesos. Pats laimės supratimas reiškia nušvitusią proto būseną ir sielos dvasios ramybę. Tai galima pasiekti einant „viduriniu keliu“ - nesileidžiant į kraštutinumus ir susitelkiant į palankią. Jei budistas siekia dvasinio tobulėjimo, išlaisvindamas protą nuo minčių ir pasitelkdamas savitvardą, tada jis jau yra pakeliui į savo laimę.
