Iš pradžių Trečiojo pasaulio šalimis buvo vadinamos tos valstybės, kurios šaltojo karo metu nepaėmė nė vienos pusės. Tai buvo Centrinės ir Pietų Amerikos šalys, Afrika, Indija, Indonezijos salų valstybės ir kitos. Šiandien ta pati teritorija vadinama Trečiuoju pasauliu, tai reiškia jų ekonominį atsilikimą.
Terminų istorija
1946 m. Kovo 5 d. Prasidėjo Šaltasis karas - SSRS ir JAV konfrontacija geopolitiniais, ideologiniais, ekonominiais ir kariniais klausimais. Kiekviena šalis turėjo savo sąjungininkus: Sovietų Sąjunga bendradarbiavo su Vengrija, Bulgarija, Lenkija, Kinija, Egiptu, Sirija, Iraku, Mongolija ir daugeliu kitų šalių, o JAV ėmėsi daugelis Europos šalių, Japonija, Tailandas, Izraelis, Turkija.
Šioje konfrontacijoje dalyvavo tik apie šimtas valstybių, kurios negali būti laikomos karu visuotinai priimta šio žodžio prasme. Susipriešinimą lydėjo ginklavimosi varžybos, tam tikrais laiko momentais buvo situacijų, keliančių grėsmę realaus karo išsivystymui, tačiau to niekada nebuvo ir 1991 m., Įvykus SSRS žlugimui, Šaltasis karas nutrūko.
Nuo pirmųjų šaltojo karo metų šioje konfrontacijoje nedalyvaujančios šalys buvo vadinamos Trečiuoju pasauliu. Tai buvo abiejų pusių politinių veiksmų arena: NATO ir ATS tarpusavyje varžėsi dėl įtakos šiose teritorijose. Nors jau 1952 m. Šis terminas pirmą kartą buvo naudojamas šiuolaikine prasme - kaip neišsivysčiusios, ekonomiškai atsilikusios valstybės ir teritorijos.
Vienas prancūzų mokslininkas palygino trečiąjį pasaulį su trečiuoju visuomenės dvaru. Ir jau 1980 m. Trečiojo pasaulio šalys buvo pradėtos vadinti tomis, kuriose gyventojų pajamos buvo žemos. Nors nuo tada kai kurioms iš šių valstybių pavyko ne tik atitrūkti nuo trečiojo pasaulio, bet ir aplenkti antrąjį, socialistinį, ekonominio vystymosi pasaulį, o buvusios išsivysčiusio socializmo valstybės pateko į sunkų laiką.
