Tėvynė suteikia žmogui ilgalaikį ramių, mylinčių namų jausmą. Ir žmonės dažnai savo gimtąja kalba vadina ta kalba, kuria kalba su savo artimaisiais.
![Image Image](https://images.culturehatti.com/img/kultura-i-obshestvo/47/chto-vhodit-v-ponyatie-rodnoj-yazik.jpg)
Šiuolaikinėje sociolingvistikoje ir etnologijoje nėra aiškios „gimtosios kalbos“ sąvokos. Yra keletas skirtingų, kartais priešingų šio termino aiškinimų. O „gimtosios kalbos“ sąvokoje įterptos prasmės tyrimas ilgą laiką tapo tarpdisciplininis.
Kalbų mokslininkų ginčai yra labiau teorinio pobūdžio, nes praktikoje, tiksliau, gyvenime, viskas yra labai aišku. Daugelis žmonių savo gimtąją kalbą laiko ta, kuria kalba tėvai.
Žmonėms artimiausia yra gimtoji kalba. Tą, kurį kūdikis įsisavina su motinos pienu. Kuris pirmą kartą ištaria du svarbiausius žodžius: „mama“ ir „tėtis“. Mokslininkai tai vadina vaikystėje išmokta kalba be specialaus mokymo. Arba pirmoji gimtoji kalba.
Tada vaikas eina į mokyklą ir pradeda gauti žinių. Paprastai mokytojai kalba ir veda pamokas valstybine kalba, kurioje gyvena asmuo. Ant jo užrašyti visi vadovėliai ir mokymo priemonės.
Tokia kalba yra bendra studentams ir suaugusiems aplink vaiką. Apie tai kalba valstybininkai ir išduodami dokumentai. Šia kalba jo vardas ir pavardė įrašomi į pasą sulaukus pilnametystės.
Dažniausiai žmogus pradeda kalbėti šia kalba, net jei namie jie kalba kitą. Mokslininkai jį vadina antrąja žmogaus prigimtimi. Aprašomi atvejai, kai pirmoji gimtoji kalba gyvenime pasikeičia į tą, kuria dažniausiai naudojasi žmonės.
Antroji nuomonė slypi tame, kad gimtąja kalba dažniausiai tampa ta kalba, kuria jie galvoja. Jie taip pat be vargo rašo ir kalba. Tai yra pagrindinė visuomenės bendravimo ir veiklos kalba. Jo mokslininkai funkciškai vadina pirmąja kalba, tai yra kalba, kuria žmogus prisitaiko prie supančios visuomenės.
Žmonės pirmąją kalbą funkciškai moka dar geriau nei savo pirmąją gimtąją kalbą, tačiau tuo pat metu gali būti tiksliau susieti su ta, kurią išmoko kalbėti.
Trečiasis sąvokos „gimtoji kalba“ aiškinimas yra teiginys, kad jo protėvių kalba žmogui bus gimtoji. Kalba, nurodanti jos priklausymą tam tikrai etninei grupei, tautybei.
Lingvistų terminų skirtumai yra labai savavališki, tuo tarpu paprastam žmogui gimtąja kalba visada bus ta, kurią jis myli labiausiai. Žmonių įpročiai keičiasi bėgant laikui ir aplinkybėms, tačiau pasirinkimai dažniausiai nesikeičia.