Stačiatikių tradicijoje yra ypatinga moterų diena, kurią tikintieji sveikina savo močiutes, motinas, žmonas, dukras ir visas artimas moteris. Ši šventė vadinama Šventosios Miros nešėjų moterimis diena.
Daugelis stačiatikių krikščionių nelaiko kovo 8 dienos Tarptautine moters diena, kurią lemia atostogų istorija, kuri tapo plačiai paplitusi sovietų valdžios metais Rusijoje. Taip, ir pats šventės įvardijimas „Tarptautine moters diena“ yra klaida, nes ne visos Europos šalys gerbia moteris kovo 8-ąją.
Pravoslavų tikintiesiems yra ypatinga kalendorinė diena, kuri reiškia visų sąžiningos lyties sveikinimus. Ši šventė buvo pavadinta garbei šventų moterų, krikščioniškose tradicijose ir kultūroje įvardytų kaip miros nešėjos.
Mirą nešančių moterų vardai yra šie: Morta ir Marija (teisingojo Lozoriaus seserys), lygiaverčiai apaštalai Marija Magdalena, Susanna, Salomia, Jonas ir Marija Kleopova. Bažnyčia šias moteris vadina mironais švyturiais, nes būtent jos norėjo atlikti ritualinę pareigą mirusio Išganytojo kūnui. Šventosios žmonos turėjo patepti Viešpaties Jėzaus Kristaus kūną po laidojimo specialiais kvapiaisiais kvapais, vadinamais pasauliu. Norėdami tai padaryti, ankstyvą šeštadienio rytą moterys nuėjo prie Kristaus kapo.
Evangelikai vadina šiuos moterų, atėjusių į Išganytojo kapą, vardus. Mato yra Marija Magdalena ir „kita Marija“; Markas turi Mariją Magdalietę, Mariją Iakovlevą (apaštalo Jokūbo 70 metų motiną), Salomiją (apaštalų Jokūbo ir Jono iš 12 motiną); Luką turi Marija Magdalena, Jonas, Marija (Jokūbo motina), taip pat „kiti su jais“; Jonas turi Mariją Magdalietę.
Pagal Šventąjį Raštą ir krikščionišką tradiciją šios moterys buvo ypač artimos Viešpačiui, jos buvo Išganytojo mokinės. Po Kristaus mirties kai kurios mirą nešusios moterys pasauliui skelbė Evangeliją. Tai apima šv. Mariją Magdalietę už jos sunkų darbą skleidžiant Kristaus tikėjimą, vadinamą Lygių apaštalų bažnyčia. Tarp kitų mirą nešančių moterų buvo ir šventųjų apaštalų motinos. Pavyzdžiui, apaštalo Jokūbo (pirmojo Jeruzalės vyskupo) motina Marija ir Jono teologo motina bei apaštalas Jamesas Zavedeevas Salomėja. Šventieji miros nešėjai Jonas ir Susanna tikėjo Kristumi, kai Gelbėtojas skelbė ir sekė paskui jį. Marija Kleopova buvo teisingo seno vyro, Juozapo, susižadėjusio iš pirmosios santuokos, dukra.
Visos šios šventos moterys savo gyvenime parodė didelę meilę Viešpačiui tiek per gelbėtojo žemiškąjį gyvenimą, tiek po Jo mirties. Miros nešėjai taip pat gali būti pavyzdys, kaip puikios motinos, užauginusios puikius žmones, ypač apaštalus. Todėl Bažnyčia mamos, turinčios mirą, motinystės simbolį.
Taigi visos būtinos savybės, kurias įkūnija šventą mirą nešančios moterys, kurios, remiantis stačiatikių bažnyčios rekomendacijomis, turėtų būti būdingos visoms moterims (meilė, pasiaukojimas, motinystės žygdarbis). Štai kodėl Šventojo Mirą nešančių moterų dieną stačiatikiai sveikina visus moterų artimuosius ir draugus, linkėdami, kad sąžiningos lyties tikintieji sušiltų savyje, kaip ir mirą nešančios moterys, turinčios išskirtines moralines savybes.
Trečiąjį sekmadienį po Velykų Bažnyčia įtvirtino šventuosius mirusį nešančių moterų atminimą. Moterims skirtos šventės praėjo savaitę.
