Poltika vienaip ar kitaip paveikia visus žmones. Kiekvienas visuomenės narys, vienaip ar kitaip, įsitraukia į politinį gyvenimą nepaisydamas savo noro, nes gyvena šalyje, kur yra tam tikra politinė sistema. Per visą žmonijos istoriją politika neabejotinai darė įtaką tautų, šalių likimams ir kasdieniam žmonių gyvenimui. Tad nenuostabu, kad 1948 m. UNESCO rekomendavo į universitetų programas įtraukti politologijos studijas - politikos mokslą, jo ryšius su visuomene ir žmogumi, politinius ryšius.
Šiandien politologiją masiškai studijuoja aukštųjų mokyklų studentai, nenusileisdami jurisprudencijos, filosofinių ir ekonomikos mokslų populiarumui. Be to, humanitarinių disciplinų sąraše politologija yra turbūt aukščiausia. Visa tai rodo, kad šis dalykas yra įdomus jauniems žmonėms, jo studijos ir žinios padeda geriau orientuotis šiuolaikinėje visuomenėje, tinkamai suvokti visus socialinio gyvenimo pokyčius.
Politikos mokslas, kaip ir bet kuris kitas mokslas, atsirado dėl tam tikrų visuomenės poreikių, todėl jo formavimasis ir plėtra visų pirma yra skirtas patenkinti tuos pačius poreikius. Kokie yra šie poreikiai ir kokios yra jų sąlygos? Juos lemia specifinės funkcijos, kurias politikos mokslas atlieka kaip mokslas kiekvienam asmeniui ir visai visuomenei. Juos galima sumažinti iki 3 pagrindinių.
Pirma, tai yra pažintinė funkcija. Su tuo susijęs tyrimų ir įsiskverbimo į politinio gyvenimo mechanizmą bei jo įstatymus procesas, taip pat įvairių politinių reiškinių ir įvykių paaiškinimai, aprašymai ir vertinimai. Visais tyrimų laipsniais politikos mokslas iš esmės padidina žinias apie įvairias politinio gyvenimo sritis, atskleidžia ir atskleidžia politinių procesų modelius ir ateitį. Tam pavaldūs teoriniai tyrimai formuoja politikoje vykstančių reiškinių supratimo, pažinimo principus. Tam pavaldūs tiesioginiai tyrimai, pristatantys šį mokslą su faktais turtinga medžiaga, konkrečia ir išsami informacija apie įvairias viešojo gyvenimo sritis.
Antra, funkcija yra racionali. Tai yra glaudžiai susijusi su pažintine ir leidžia išsamiai apsvarstyti tokį dalyką kaip viešojo gyvenimo racionalizavimas. Politikos mokslas pateikia sudėtingų ir kartais labai sudėtingų politinių procesų aiškinimą ir išsamų paaiškinimą, atskleidžia jų racionalųjį mechanizmą kaip žmogaus interesų, tikslų, ambicijų, užduočių sąveiką ir kt. Dėl to politiniai veiksmai ir įvykiai tampa aiškūs ir prieinami kiekvieno žmogaus supratimui ir sąmonei.
Trečia, funkcija yra praktiška. Utilitaristinė politikos mokslo kryptis yra ta, kad jis gali sudaryti moksliškai pagrįstas prognozes apie tai, kokios raidos tendencijos laukia (ar gali tikėtis) politinio visuomenės gyvenimo. Šiuo atveju jie paprastai kalba apie politologinę prognostinę orientaciją. Politikos mokslas turi galią suteikti:
- ilgalaikę prognozę, kurioje būtų galima nurodyti šalies politinio vystymosi galimybes dabartiniame istorijos etape;
- parodyti alternatyvius būsimų procesų scenarijus, susijusius su bet kuria iš pasirinktų politinio įvykio ar veiksmo galimybių;
- pateikti tikėtinų kiekvienos galimybės nuostolių apskaičiavimą, atsižvelgiant į šalutinį poveikį.
Dažniau politologai rengia trumpalaikes prognozes, kuriose apžvelgia (prognozuoja) politinės situacijos regionuose ar visoje šalyje raidą, įvairių lyderių, asociacijų, partijų ir kitų politinių jėgų perspektyvas ir galimybes.
Remiantis politologinių tyrimų pagrindu kuriama valstybės politika tokiomis sąlygomis, kuriomis gyvena šalies žmonės. T. y., Remiantis šių tyrimų rezultatais, formuojami ir išryškinami reikšmingi visos visuomenės problemos, kuriama vyriausybės nacionalinė, gynybinė ir socialinė politika, sprendžiami socialiniai konfliktai.
