Jelena Mizulina yra Rusijos politikė, kurios biografija patraukė daugybės rusų dėmesį. Ji pelnė šlovę dėl skandalingų įstatymų, vienaip ar kitaip veikiančių piliečių teises ir laisves, skatinimo.
Biografija
Elena Mizulina gimė 1954 m. Bui mieste. Nuo vaikystės ji norėjo būti reikšminga asmenybe savo šalyje, kruopščiai studijavo ir norėjo tapti diplomatija. Iki mokyklos pabaigos Elena suprato, kad stoti į MGIMO praktiškai nėra galimybių, todėl ji tapo Jaroslavlio valstybinio universiteto studente, pasirinkusi teisinę specialybę. Įgijęs išsilavinimą, būsimasis pavaduotojas savo karjerą pradėjo apylinkės teisme kaip konsultantas. Ji nenustojo tobulinti savo žinių ir vėliau apgynė disertaciją.
Atkaklumas ir įvairūs ryšiai leido Elenai Mizulinai užimti vieną iš vadovaujančių postų Federacijos taryboje 1993 m., O po dvejų metų ji gavo pavaduotojos mandatą Valstybės Dūmoje iš Yabloko partijos. Mažas pastarojo populiarumas privertė Mizuliną įstoti į Dešiniųjų jėgų sąjungą ir toliau siekti karjeros Konstituciniame teisme. 2007–2015 m. Ji dirbo Valstybės, Dūmos moterų, vaikų ir šeimos komiteto vadove. Naujas politiko karjeros žingsnis buvo senato pareigos Federacijos taryboje.
Tiesą sakant, per visą valstybės tarnybą Jelena Mizulina vykdė ypač aktyvią įstatymų leidybos veiklą. Jo pagalba buvo galima priimti „interneto cenzūros įstatymą“, kuris leido nedelsiant užkirsti kelią nepageidaujamoms įstatymus pažeidžiančioms svetainėms. Be to, Mizulina atvirai priešinosi seksualinėms mažumoms šalyje. Vienas iš jos reikalavimų buvo draudimas įvaikinti vaikus tos pačios lyties šeimose, taip pat gėjų propaganda.
Kitas Jelenos Mizulina draudimas buvo susijęs su abortais ir surogacija. Ji reikalavo, kad moterims būtų leidžiama daryti abortus tik išprievartavimo atvejais arba dėl medicininių priežasčių. Politikas pasisakė prieš rusų vaikų įvaikinimą iš užsienio šeimų. Vienas iš paskutiniųjų Elenos Borisovnos parlamentinei veiklai buvo smurto šeimoje dekriminalizavimo įstatymas, sukėlęs aršias diskusijas tarp civilių gyventojų, tačiau kurį vis dar priėmė Valstybės Dūma.
