Dvasinių tėvų dalyvavimas Krikšto sakramente yra didžiulė atsakomybė prieš krikštatėvį ir Dievą. Todėl net prieš priimdami pasiūlymą tapti krikštatėviu, turite apsilankyti šventykloje ir pakalbėti su dvasininku.
Naudojimo instrukcija
1
Prieš krikšto sakramentą būsimasis krikštatėvis turi išpažinti ir dalyvauti. Norėdami tai padaryti, tris dienas turite laikytis posto. Šiuo metu turėtumėte atsisakyti jungtinių pareigų, gyvūninės kilmės maisto, taip pat apsisaugoti nuo dirglumo ir nemalonių kalbų.
2
Krikštatėvio pareigos apima ne brangias dovanas, o vaiko auginimą stačiatikių tikėjimu ir meile Dievui. Todėl kitų tikėjimų atstovai (budistai, baptistai, musulmonai, rodai ir tt) ar įsitikinę ateistai negali būti išrinkti dvasiniais tėvais.
3
Imtuvas neturėtų būti tik pakrikštytas ir nešioti krūtinės kryžiaus, bet ir žinoti maldas, reguliariai lankyti bažnyčią, dalyvauti ir išpažinties. Vaikui augant, jis turi melstis už jį, skaityti su juo Evangeliją, supažindinti jį su maldomis, nuvežti į sekmadienio mokyklą, kalbėti apie piktogramas, pasninką ir bažnyčios šventes bei, jei įmanoma, keliauti į piligrimines keliones.
4
Jei jums pasisekė pakrikštyti vaiką, apsupkite jį atidumu ir rūpesčiu, ypač jei vienas iš tėvų veda amoralų gyvenimo būdą. Vaikas turėtų žinoti, kad krikštatėvis yra gimtasis asmuo, kurio žodžiai turėtų būti įsimenami, su kuriais galite pasidalinti patirtimi ar džiaugsmu. Gavėjas turėtų būti pavyzdys savo krikščionims ir tėvas savo vaikams.
5
Nepamirškite, kad Krikšto sakramento metu jūs prieš Dievą atsisakėte šėtono už nesąmoningą kūdikį, kuris buvo laikomas jūsų rankose. Pagal bažnyčios kanonus gavėjas turės atsakyti prieš Dievą, jei jis užaugino krikštatėvius kaip savo vaikus.
Atkreipkite dėmesį
Stačiatikių bažnyčia leidžia būti krikštatėviu nuo 15 metų. Artimas giminaitis (senelis, brolis, dėdė) gali tapti gavėju. Vyras ir žmona negali krikštyti to paties vaiko.
Naudingi patarimai
Krikštynų metu įprasta vaikui dovanoti krūtinės kryžių.