Miškai, laukai, pievos, pelkės ir ežerai yra natūralių ekosistemų arba biogeocenozių pavyzdžiai. Jų aplinkos sąlygos yra gana vienodos, jas formuoja įvairios gyvų organizmų populiacijos, gyvenančios kartu ir sąveikaujančios tarpusavyje ir su negyva gamta. Be to, ekosistemos yra veikiamos žmogaus.
Ekologinėje sistemoje gyvų būtybių bendruomenė kartu su fizine jų buveinės aplinka veikia kaip visuma. Ežerai laikomi natūraliais vandens telkiniais su sustingusiu vandeniu, esančiu žemės įdubose. Jie teka ir yra nemaloni, gaivūs ir sūrūs. Ežerų biogeocenozę sudaro organizmai, gyvenantys vandens telkinyje, fizinės ir cheminės vandens savybės, dugno topografijos, dirvožemio sudėties ir struktūros ypatybės. Ekosistemą taip pat veikia atmosferos oras, sąveikaujantis su vandens paviršiumi, saulės radiacija ir kiti veiksniai. Vis daugiau svorio įgyja žmogaus įtakos. Žmonės ežerų ekosistemas gali naudoti skirtingais būdais. Seniausias ežerų eksploatavimo būdas yra žvejyba, nes pati ežero biogeocenozių struktūra yra palanki veisimui ir žvejybai. Galite veisti ne tik žuvis, bet ir dumblius bei įvairius kitus organizmus, kurie vėliau naudojami maisto ruošimui, farmakologijai ir kitoms šalies ekonomikos sritims. Žmogus ežero vandenį naudoja gyvūnams laistyti, augalams laistyti ir buities reikmėms. Derlingas dumblas, išgaunamas iš ežero dugno, gali būti naudojamas kaip trąša žemės ūkyje. Augalų ir gyvūnų liekanos per amžius puvėsi, todėl jis yra ypač maistingas. Ši natūrali trąša pralenkia daugumos dirbtinių cheminių analogų kokybę. Tvenkinius ir aplinkines teritorijas žmonės naudoja poilsiui ir poilsiui, turizmui ir sportui. Dideli ežerai taip pat gali būti naudojami kaip transporto maršrutai, jungiantys skirtingus sausumos taškus. Nepaisant to, kad biogeocenozė laikui bėgant yra gana stabili ir yra savireguliacinė bei save palaikanti sistema, ji gali patirti reikšmingų pokyčių iki perėjimo prie kito tipo ekologinės bendruomenės. Taigi tam tikromis aplinkybėmis ežeras gali augti ir virsti pelke. Tai atsitinka, kai reduktoriai (organizmai, perdirbantys atliekas) nustoja susidoroti su jiems tenkančia našta. Tuo pačiu keičiasi gyventojų rūšinė sudėtis ir rezervuaro savybės. Natūralu, kad žmogus nebegali išnaudoti pelkės kaip seniau buvęs ežeras. Naudodamiesi ežero ekosistemomis, žmonės turėtų žinoti apie padarinius aplinkai, kuriuos gali sukelti tas ar kitas manipuliavimas. Norint racionaliai valdyti gamtą, būtina žinoti natūralių bendrijų struktūrą ir veikimo mechanizmus.
