Šiuolaikiniai archeologai rado gana daug įrodymų, kad pirmieji žmonės ugnies nenaudojo virimui, šildymui ar apšvietimui. Jie bijojo ugnies ir stengėsi nelipti prie degančios sausos žolės ar medžių. Jie žinojo, kad jis atneša mirtį ir sunaikinimą, tačiau jie negalėjo sutramdyti laukinio gamtos reiškinio.
Naudojimo instrukcija
1
Kas ir kaip pirmą kartą pradėjo naudoti ugnį, vis dar yra paslaptis, tačiau greičiausiai tai įvyko atsitiktinai. Tam tikru metu senovės žmonės pastebėjo, kad po miško gaisrų išlieka šilti rąstai, kurie suteikia šilumą, o negyvų gyvūnų mėsa tampa skanesnė. Galimas ir kitas variantas: smarkios perkūnijos metu žaibas gali trenkti į sausą medį ir jį uždegti. Be abejo, savo baimę paneigęs pradininkas buvo tikras drąsuolis. Natūralaus smalsumo, išradingumo ir drąsos dėka šis primityvus žmogus savo šeimai ar savo genčiai padovanojo tokį stebuklą kaip ugnis.
2
Žmonės kruopščiai saugojo perkūnijos ar gaisro metu gautą ugnį, o jų priežiūra pasitikėjo tik atsakingiausi bendruomenės atstovai. Tačiau kartais ugnis užgesdavo, o visa giminė liko be šilumos ir šviesos. Primityvioje visuomenėje reikėjo skubiai gesinti ugnį, nesitikint, kad bus perkūnija ar gaisras. Senovėje žmonės galėjo tai gauti tik eksperimento būdu. Nežinia, kiek metodų jie išbandė, tačiau archeologiniai radiniai rodo, kad tik keli iš jų pasiekė savo tikslus.
3
„Curettage“ yra lengviausias, tačiau daug laiko reikalaujantis būdas uždegti ugnį. Jos esmė buvo važiuoti sausa lazda palei medinę lentą. Spaudžiamas ant pagaliuko jėga, vyras stengėsi pasiekti, kad plokštė uždustų, kad vėliau užpiltų sausa žolė ir lapai ir taip užsidegtų. Mokslininkai šį armatūrą pavadino ugnies plūgu.
4
Kitas senovės pritaikymas yra ugnies pjūklas. Pagrindinis skirtumas nuo „plūgo“ buvo tas, kad vyras savo lazdele važiavo ne per lentą, o per ją. Tokiu būdu buvo išraunamos smirdančios medienos drožlės. Tačiau netrukus vyras rado greitesnį ir lengvesnį gaisro gesinimo būdą. Į rąstą buvo padaryta skylė arba didelė drožlė, į kurią buvo įdėtas grąžtas. Dėl stiprios trinties su lazda tarp delnų, iš po jos pradėjo sklisti dūmai. Tai reiškė, kad medienos milteliai pradėjo dusti.
5
Vėliau ir vienas iš labiausiai paplitusių ir veiksmingiausių ugnies užkūrimo būdų yra titnagas kibirkščiai išpjaustyti. Tuo metu titnagas tarnavo kaip paprastas akmuo, kuriam smarkiai smogė geležies rūdos gabalas. Drožiančios kibirkštys buvo padarytos tokiu kampu, kad susidariusios kibirkštys nukrito ant lapų ar sausos žolės. Tokiu būdu ugnis užsidegė daug greičiau.
