Kiaušinių dažymas ir Velykų pyragų pašventinimas yra Velykų tradicija, turinti senas šaknis. Šventoji krikščionių bažnyčios tradicija išsaugojo įvykio pasakojimą, kuris gali būti laikomas tokios kulinarinės praktikos šaltiniu.
Šiais laikais sunku įsivaizduoti Velykas be dažytų kiaušinių. Ši liaudies tradicija taip stipriai įsiliejo į ruso gyvenimą, kad tokiu būdu užsiima net krikščionybės neišpažįstantys žmonės.
Yra tradicija, kad mirus Viešpačiui Jėzui Kristui, visi jo mokiniai ir studentai apkeliavo pasaulį pamokslaudami apie prisikėlusį Gelbėtoją. Viena iš studentų buvo šventoji lygiavertė su apaštalais Marija Magdalietė, kurią Bažnyčia vadina Mirą nešiančia žmona. Ji nuvyko pas Romos imperatorių Tiberijų pranešti apie stebuklingą Kristaus prisikėlimo įvykį. Kai šventasis atėjo į imperatoriškąjį rūmą, jos rankoje buvo paprastas kiaušinis.
Marija Magdalietė pradėjo pamokslauti apie Jėzaus prisikėlimą. Iš esmės pagonis Tiberijus netikėjo jos žodžiais, tačiau net juokėsi atsakydamas, kad žmogaus prisikėlimas yra neįmanomas, kaip ir tai, kad kiaušinis staiga negali parausti. Imperatoriaus akyse įvyko stebuklas - kiaušinis pasidarė raudonas. Tai turėjo didžiulį poveikį Tiberijui. Pirmųjų amžių istorikas Suetonijus rašė, kad Romos imperatorius netgi norėjo Kristų įtraukti į pagonių dievų panteoną, tačiau tam sutrukdė Romos senatas.
Štai taip atsirado tradicija dažyti kiaušinius per Velykas kaip krikščionių tikėjimo Kristaus prisikėlimo įvykių ženklu ženklą.
