Pilnas šios šventės pavadinimas yra Slavų rašymo ir kultūros diena. Jis skirtas šventųjų Kirilo ir Metodijaus atminimui. Jie atnešė slavų abėcėlę.
Naudojimo instrukcija
1
Įvairiose slavų šalyse ši šventė būna skirtingomis datomis. Čekijoje ji švenčiama liepos 5 d., Bulgarijoje - gegužės 24 d. Rusijoje ji taip pat švenčiama gegužės 24 d. Nuo 1986 m. Tačiau mūsų šalyje šventė gali trukti keletą dienų (todėl jie kalba apie slavų kultūros dienas). Kiekvienais metais „kapitalas“ pasirenkamas jo valdai. Kiekviename miesto centre galima nustatyti datas. Paprastai slavų kultūros dienos prasideda maždaug savaitę prieš gegužės 24 d. Ir baigiasi atitinkamai šventųjų atminimo dieną. Kai kuriuose miestuose jie gali švęsti visą mėnesį.
2
Kadangi festivalis yra kultūrinis, jame aktyviai dalyvauja bibliotekos, muziejai, rengiantys specialias parodas ir įvairius renginius. Švietimo įstaigose jie taip pat prisimena šventuosius Kirilą ir Metodijų, pavyzdžiui, filologijos fakultetuose tai tampa kasmetine tradicija. Šias istorines figūras esame skolingi savo rašymui, todėl poezijos skaitymai dažnai rengiami gegužės pabaigoje. Tuo pat metu vaidina aktoriai ir muzikantai. Šiomis dienomis dažnai išreiškiamas solidarumas su kitomis slavų tautomis.
3
Bažnyčia taip pat aktyviai dalyvauja šventėje. Apšviestųjų šventųjų garbei atidaromos šventyklos ir paminklai. Bažnyčios rengė iškilmingas pamaldas. Kirilas ir Metodijus gerbiami ne tik kaip rašymo kūrėjai, bet ir kaip krikščioniškojo tikėjimo platintojai. Jie turėjo orumą ir misionieriaus tikslais keliavo į Europą. Beje, vardai Kirilas ir Metodijus gavo po to, kai buvo pasodinti kaip vienuoliai, pasaulyje jie buvo vadinami Konstantinu ir Michailu. Šiais laikais aktyviai diskutuojama dėl religinių ir pasaulietinių švenčių derinimo, tačiau apsišvietę broliai vis dėlto suvaidino reikšmingą vaidmenį mūsų valstybės istorijoje.
