Šiandien planetoje gyvena daugiau nei septyni milijardai žmonių, susivienijusių į vieną civilizaciją. Sunku įsivaizduoti, kad prieš šimtus tūkstančių metų Žemėje buvo išsibarstę ir nedaug šiuolaikinio žmogaus protėvių genčių, kurios vertėsi medžiokle ir rinkimu. Kai kurios žmonių visuomenės kilmės detalės mokslininkams vis dar yra paslaptis.
Naudojimo instrukcija
1
Manoma, kad žmonių visuomenė pradėjo kurtis maždaug prieš 2–2, 5 milijono metų. Jos formavimasis yra tiesiogiai susijęs su žmogaus pasiskirstymu iš gyvūnų pasaulio, kurį palengvino gyvenimo sąlygų pasikeitimas planetoje. Žmonijos tėvynė yra Rytų Afrika. Būtent iš čia šiuolaikinių žmonių protėviai pradėjo persikėlimą planetoje. Matyt, visas šis procesas baigėsi tik maždaug prieš 15 tūkstančių metų, kai imigrantai iš Azijos įsisavino abi Amerikos dalis.
2
Didžiosios beždžionės, iš kurių žmonės atsekė savo kilmę, tradiciškai gyveno ant medžių. Tačiau dramatiška klimato kaita privertė gyvūnus ieškoti šiltesnių, pragyvenimui tinkamų vietų. Norėdami tai padaryti, reikėjo nusileisti į žemės paviršių ir įvaldyti vertikalią laikyseną. Naujas judėjimo būdas leido žmogaus protėviams atlaisvinti rankas. Dabar primityvus asmuo galėjo atlikti ir paprastas, ir gana sudėtingas darbo operacijas.
3
Kitas žmonių visuomenės plėtros žingsnis yra perėjimas prie paprastų įrankių gamybos. Senovės žmonės, kurie jau labai skyrėsi nuo gyvūnų pasaulio atstovų, pamažu išmoko perdirbti natūralias medžiagas. Jų arsenale pasirodė akmenų smulkintuvai, grandikliai, batai ir aštrūs rageliai. Suteikti sau ir artimiesiems reikalingiausius tapo daug lengviau.
4
Gyvenimo būdo ir medžioklės metodų keitimas reikalavo bendrų grupės narių pastangų. Žmonių protėviai negalėjo išgyventi vieni - kasdienybėje jų laukė per daug pavojų. Palaipsniui susiformavo darnios bendruomenės, į kurias įėjo tos pačios rūšies atstovai. Keli klanai susivienijo gentis. Toks socialinis išsilavinimas, kuriam atsakomybės pasidalijimas jau buvo būdingas tais senovės laikais, sugebėjo išgyventi net ir atšiauriausiomis aplinkos sąlygomis.
5
Praėjo šimtmečiai ir tūkstantmečiai. Besivystanti žmonių visuomenė darėsi vis tobulesnė. Žmogus įsisavino kalbą, be kurios neįmanoma kolektyvinė veikla. Lygiagrečiai su kalbos raida vyko žmogaus protinių sugebėjimų formavimas. Manoma, kad iš esmės žmogaus formavimas buvo baigtas maždaug prieš 40 tūkstančių metų. Pagrindinis veiksnys, turėjęs įtakos žmonijos evoliucijai, buvo darbinis aktyvumas. Įgiję darbo įgūdžius, žmonės tapo mažiau priklausomi nuo gamtos užgaidų.
6
Tobulėjant naujiems ekonominės veiklos metodams, keitėsi socialinių grupių struktūra. Palaipsniui susidarė sąlygos socialinei nelygybei atsirasti ir visuomenėje susiformavo specialios valdymo struktūros. Žmonija net iš tolo neprilygo laukinių gyvūnų bandai. Vystydamasis žmogus visiškai išsiskyrė iš prigimties ir užtikrintai pakilo į aukščiausią evoliucijos pakopą.
