Išpažintis yra labai rimtas žingsnis. Gali būti sunku pripažinti savo neigiamus veiksmus ne tik pašaliniam asmeniui, bet net sau. Tai pokalbis su mano sąžine. Ir jūs turite iš anksto pasiruošti šiam pokalbiui, tarsi tai būtų paskutinis prisipažinimas jūsų gyvenime.
![Image Image](https://images.culturehatti.com/img/kultura-i-obshestvo/74/kak-sostavit-ispoved.jpg)
Naudojimo instrukcija
1
Nėra jokios konkrečios išpažinties struktūros. Nebūtina kalbėti apie nuodėmes chronologine tvarka ar rimtai. Tačiau mintis reikia išdėstyti iš anksto. Ir kad šis procesas būtų lengvesnis, pasidarykite ant popieriaus nedidelį „apgaunamąjį lapą“. Parašykite apie tai, kodėl jaučiatės gailisi. Ir taip pat įvykiai, kurie paskatino jus neteisingai elgtis. Tačiau netrukdykite kitiems žmonėms, išpažįstate savo nuodėmes, o ne svetimus. Priešingu atveju tai nebus prisipažinimas, o smerkimas, tačiau tai yra nauja nuodėmė. Nemėginkite teisintis, priešingai, norėdami atleisti, turite smerkti, kaltinti ir nuteisti daugiau savo poelgių. Jūsų pasiruošimas yra pirmoji ir labai svarbi išpažinties dalis.
2
Antroji dalis yra pats sakramentas. Nebijokite kunigo išpažinti jūsų nuodėmes. Nes kunigas yra tik tarpininkas tarp jūsų ir Dievo. Išpažinties paslaptis yra šventa, informacija iš išpažinties niekam neperduodama. Geriau prisipažinti po vakarinės pamaldos, kunigas galės jums skirti daugiau dėmesio. Išpažink savo nuodėmes atvirai ir išsamiai. Nieko neslėpkite, turite nuoširdžiai gailėtis dėl to, ką padarėte. Kiekviena nuodėmė turi būti aptariama atskirai. Neužtenka pasakyti: „nuodėmingas“, svarbu nusakyti nuodėmes pagal jų vardus: nešvankybės, neištikimybė, pinigų švaistymas, pasididžiavimas. Kunigas padės surinkti savo mintis, kunigas gali jūsų paklausti, ar padarėte nuodėmę. Jei to nepadarėte, tuomet neturėtumėte atsakyti: „gal taip“. Be to, nekalbėkite apie tai, ko nepadarėte, be klausimo jums prisipažinus, kitaip tai atrodys kaip pasigyrimas.
3
Nereikėtų kiekvieną kartą kalbėti apie tą pačią nuodėmę, jei vieną kartą tai prisipažinote. Išpažintis turėtų būti su liūdesiu, apgailestavimu ir nuodėmių gailėjimu, bet ne su užuojauta ar net šypsena. Kunigai pataria prisipažinti bent kartą per dvi savaites. Nesvarbu, kokio amžiaus jūs atvykstate į šventyklą, jei tai yra jūsų pirmasis prisipažinimas, tada išpažįstamos nuodėmės, pradedant nuo septynerių metų.