Anglų Velykos kupinos įvairiausių papročių, folkloro pasirodymų ir kulinarinių tradicijų. Kitaip nei rusų kalba, ji buvo pradėta švęsti dar ilgai prieš krikščionybės priėmimą. Manoma, kad angliškas vardas Easter - Easter - kilo iš pagoniškos aušros ir pavasario deivės vardo - Eostre.
Švarus ketvirtadienis ir Didysis penktadienis
Svarbiausios Velykų šventimo dienos yra švarus ketvirtadienis, Didysis penktadienis ir pačios Velykos. Šventosios savaitės ketvirtadienį krikščionys prisimena Paskutinę vakarienę, kai Kristus nusiplovė apaštalų kojas. Įdomu tai, kad XVII amžiuje britai turėjo tradiciją, pagal kurią karalius ar karalienė tą dieną turėjo plauti kelių neturtingų žmonių kojas. XVIII amžiuje šią tradiciją pakeitė išmaldos, o vėliau dovanos drabužių ir maisto pavidalu. Šiuolaikinėje Britanijoje karalienė apdovanoja tik pagyvenusius žmones, kurie turi nemažus nuopelnus Tėvynei. Jiems įteiktos iškilmingos raudonos ir baltos piniginės, užpildytos specialiai šiai progai skirtomis monetomis.
Didysis penktadienis angliškai skambina „Good Friday“ (Didysis penktadienis). Tos dienos pusryčiams patiekiami švieži aštrūs kukuliai, kurie prieš kepant iš viršaus supjaustomi kryželiu ir užpilami razinomis ar cukruotais vaisiais. Deginimas iš prieskonių skirtas žmonėms priminti Kristaus kančias ant kryžiaus. Įdomu tai, kad kryžius ant bandelių pasirodė per ikikrikščioniškas Velykas. Tada tai buvo saulės ir pavasario šilumos simbolis. Taip pat manoma, kad „kryžiaus“ ritinėliai apsaugo namus nuo „piktųjų dvasių“ invazijos ir net gydo ligas. Šventyklose, prisimenant Kristaus nukryžiavimą, vyksta laidojimo pamaldos.
