Žinoma, vaiko gimimas yra dieviška dovana. Tačiau norint visiškai įsivaizduoti kūdikį Viešpaties akivaizdoje ir leisti vaikui atgimti ne žemiškame, o dvasiniame pasaulyje, reikia jį krikštyti ir vadinti vardu, kuriuo jis bus žinomas Dievui.
Kas yra krikštas?
Vaiko krikštas yra sakramentas, pirmoji jo pažintis su Dievu ir dvasinis gimimas. Tai nėra tik apeigos ar graži tradicija, kaip dažnai suvokiama šiuolaikinėje visuomenėje, tai kažkas daugiau ir gilesnio. Kai vaikas pakrikštytas, jie apvalo juos nuo pirminės nuodėmės, pristato ją Dievui ir paskiria globėją, kuris lydės jį ir gins visą žemiškąjį gyvenimą. Krikšto metu asmeniui suteikiamas Dievo palaiminimas, kurį jis įsipareigoja ne tik saugoti ir saugoti, bet ir jį gausinti bei dalintis su kitais.
Dabartinės tendencijos yra tokios, kad daugelis nevisiškai tikinčių tėvų krikšto savo vaikus vien tam, kad pagerbtų tradicijas arba „nebendrautų su vaiku“. Nors jų motyvai nėra visiškai teisingi, faktas, kad vaikai vis dar yra išduodami krikšto apeigas, jau yra teigiamas.
Kada pakrikštyti vaiką
Kada pakrikštyti vaiką, kūdikystėje ar sąmoningame amžiuje, reikia pasirinkti jo tėvus. Tačiau bažnyčia rekomenduoja to nedelsti ir krikštyti vaiką po 40 dienų nuo jo gimimo dienos, nes būtent po 40 dienų vaiko motina pašalina pirminę nuodėmę ir jai leidžiama eiti į bažnyčią.
Prieš vaikui sukanka 7 metai, krikšto apeigos vyksta tik padedant krikštatėviams, kurie priima Dievo palaiminimą ir atsisako šėtono kūdikiui ir įsipareigoja būti jo vadovais Dievo pasauliui ir bažnyčiai.
