Valdžia yra teisė ir galimybė priversti žmones atlikti tam tikrus veiksmus ar pareigas, dažnai prieštaraujančius jų norams. Tokia prievarta gali būti įvairių formų: nuo gana švelnių, demokratiškų metodų iki atvirai grubių, autoritarinių ir net nusikalstamų. Aukščiausia galios forma yra valstybė administracinio-politinio aparato pavidalu. O pirmoji galia atsirado dar antikos laikais, net ir primityviosios bendruomeninės sistemos laikais.
Naudojimo instrukcija
1
Akmens amžiaus žmogus prieš gamtos jėgas buvo beveik bejėgis. Norėdamas išgyventi, jis turėjo veikti kartu su kitais žmonėmis. Tik tokiu būdu senovės žmonės turėjo galimybę apsiginti nuo plėšrūnų ar gauti maisto medžioklėje. Bet norint, kad bendra veikla būtų sėkminga, reikėjo koordinuoti bendras pastangas. T. y., Kažkas turėjo vadovauti visų klano bendruomenės narių darbui. Labiausiai patyręs ir sumanus medžiotojas ar seniūnas, daug žinantis ir žinantis, kaip paprastai, tapo tokiu lyderiu. Jis pasiskirstė atsakomybe, stebėjo jų vykdymą, nubaudė už aplaidžius ar neveiklius artimuosius. Taigi atsirado pirmieji galios užuomazgos.
2
Laikui bėgant, senovės žmonės išmoko naudoti ugnį, pasigaminti modernesnių darbo ir medžioklės įrankių, išmoko ūkininkauti. Dabar jie turėjo daugiau žvėrienos, nuėmus derlių. Jie dažnai turėjo perteklių produktų, odų, kuriuos reikėjo apsaugoti nuo kitų genčių bendruomenių, ne taip sėkmingai medžiojant ir ūkininkaujant, ar gyvenant mažiau palankiose vietose. Tam reikėjo karinių lyderių - lyderių, turinčių didelę galią. Vadas turėjo teisę įsakinėti, taip pat griežtai nubausti bailį ar nepaklusnįjį.
3
Vėliau iš klanų bendruomenės į kaimyninę bendruomenę prasidėjo laipsniškas perėjimas. Dabar žmonės negyveno po tuo pačiu stogu dideliame bendrame name ar tame pačiame urve ir kartu nesileido į medžioklę, žvejybą ar lauko darbus. Tačiau jiems vis tiek dažnai reikėjo apsaugos nuo priešiškų kaimynų. Taip pat gali kilti poreikis atlikti neatidėliotinus bendruosius darbus (pavyzdžiui, stichinės nelaimės atveju). Ir tam reikėjo valdžios, kuriai visi bendruomenės nariai pakluso. Todėl lyderio vaidmuo tapo dar reikšmingesnis. Be to, ši padėtis dažnai tapdavo paveldima, perkelta iš tėvo į sūnų.
4
Žlugus primityviai bendruomeninei sistemai, toliau augant gamybai, iškilo valstybės poreikis kaip valdymo aparatas, nustatantis bendras taisykles visoms progoms ir stebintis jų įgyvendinimą. Taigi atsirado valstybės valdžia.
