Valstybės ekonominė politika turi įtakos ir išorinėms, ir vidinėms jos veiklos sritims. Viena pagrindinių jos rūšių yra merkantilizmo politika.
Bendrosios aplinkybės
Nuo XV amžiaus Europos valstybės dėjo daugiau pastangų tarptautinių santykių srityje, plėtoja tarptautinius ekonominius ryšius ir atsiranda pirmosios didžiosios organizacijos, tokios kaip Rytų Indijos prekybos įmonė. Visa tai paskatino to laikmečio ekonomistus sukurti merkantilizmo politikoje išreikštą taisyklių ir doktrinų sistemą, kurios pagrindinė idėja buvo aktyvus valstybės dalyvavimas šalies ir jos gyventojų ekonominėje veikloje siekiant kaupti pinigus, auksą ir sidabrą.
Merkantilizmo sąvoka yra glaudžiai susijusi su protekcionizmo samprata, politine doktrina, pagal kurią ribojami ekonominiai santykiai su kitomis šalimis, kapitalo nutekėjimas ir užsienio prekių vartojimas yra draudžiami.
Merkantilizmo politikos principai
Tokiose Europos šalyse kaip Anglija, Prancūzija, Vokietija ir Austrija, XV – XVI a. merkantilizmo politika buvo sumažinta iki lėšų kaupimo šalyje bet kokiomis priemonėmis. Šiems tikslams pasitarnavo užsienio prekių importo apribojimai, aukso ir sidabro eksporto iš šalies draudimai, draudimas pirkti užsienio gaminius iš pajamų, gautų pardavus prekes užsienyje ir kt. Laikui bėgant šie įrenginiai buvo modifikuoti ir keičiami, o nuo XVI a. Pabaigos iki XIX a. Vidurio merkantilizmo politika pamažu nutolo nuo griežtų tauriųjų metalų eksporto apribojimų.
Vėlyvas merkantilizmas
XIX amžiaus pabaigoje merkantilizmas jau buvo pripažintas pagrindine ekonomine doktrina visų stipriausių Europos valstybių. Dirbtinis valdžios institucijų kišimasis į ekonominį gyvenimą lėmė ne tik teigiamas ekonomines pasekmes (prekybos balanso padidėjimą, BVP augimą, gyventojų gerovės pagerėjimą), bet ir gamybos technologinės paramos plėtrą, padidėjusį gimstamumą, sumažėjusią socialinę įtampą ir pagerėjusią gyvenimo kokybę. Ekonomikos istorikų, tokių kaip Immanuelis Wallersteinas ir Charlesas Wilsonas, nuomone, techninė revoliucija XIX amžiuje Anglijoje nebūtų įvykusi, jei praktiškai nebūtų pritaikyti merkantilizmo principai.
Įgyvendinti merkantilizmo politiką bus sunku, jei šalyje trūks gamtos išteklių. Tai reiškia, kad nėra išvystytos gamybos, todėl kaupti kapitalą tampa problematiška.
