Bažnyčios sakramentai suprantami kaip tam tikri sakramentai, kurių metu asmeniui suteikiama ypatinga dieviškoji malonė. Stačiatikių bažnyčioje yra septyni sakramentai: krikštas, patepimas, atgaila (išpažintis), Eucharistija (komunija), susivienijimas (palaiminimas be paliovos), vestuvės ir kunigystė (įšventinimas į kunigystę).
Asmeniui, norinčiam tapti krikščionių bažnyčios nariu, šventas krikštas yra būtinas. Šio sakramento metu žmogus yra Dievo įvaikinamas, įsitraukia į žmonių, tikinčių Šventąja Trejybe, bendruomenę, kurią vienija viena hierarchija, bendruomenę. Krikšto sakramente atleidžiamos visos nuodėmės (pradinė nuodėmė „ištrinama“ nuo kūdikių), todėl pakrikštytas asmuo tam tikrą laiką tampa šventuoju, kol bus padaryta kita nuodėmė.
Šiuolaikiniais laikais Rusijoje kartu su krikšto sakramentu atliekamas patepimas. Šio ritualo metu žmogui suteikiama ypatinga dieviškoji malonė, padedanti pakrikštytajam augti dvasine prasme. Ši malonė suteikia žmogui stiprybės dvasiniam tobulėjimui ir asmeniniam tikėjimo poelgiui.
Po krikšto žmogus pamažu praranda šventumą, nes nėra nė vieno žmogaus, kuris liktų be nuodėmės. Štai kodėl stačiatikiams yra reikalingas atgailos sakramentas (išpažintis), kurio metu žmogus atgailauja dėl savo nuodėmių Dievo akivaizdoje, o kunigas skaito leistiną maldą už atgailą. Atgailos sakramente krikščionis vėl apvalo savo sielą.
Eucharistijos sakramentas susideda iš to, kad krikščionis paragauja tikrojo Viešpaties Jėzaus Kristaus kūno ir kraujo pagal duoną ir vyną. Šiame sakramente žmogus mistiškai, bet realiai ir veiksmingai jungiasi su Dievu. Jėzus Kristus kalbėjo apie bendrystės sakramento poreikį, skelbdamas žmonėms, kad be sakramento žmogus „neturi gyvenimo savyje“.
Unija yra dar viena stačiatikių bažnyčios paslaptis. Joje žmogui suteikiama dieviškoji malonė, gebanti išgydyti įvairias sielos ir kūno ligas bei negalavimus. Taip pat, remiantis stačiatikių bažnyčios mokymu, suvienijimo sakramente krikščioniui yra atleistos nuodėmės.
Susituokusios poros naudojasi santuokos sakramentu, norėdamos gauti Dievo palaiminimą, kad kartu gyvena, gimdo ir augina vaikus stačiatikių tikėjimu. Šiame sakramente pora tampa viena. Nuo šiol jie turi viską, kas bendra.
Paskutinis stačiatikių sakramentas yra kunigystė (įšventinimas į kunigystę). Šį sakramentą atlieka bažnyčios vyskupas. Įšventinimo metu vyskupas uždeda rankas ant kandidato į dvasininkus galvos ir skaito konkrečią maldą. Ordinacijos sakramento metu teikiama ypatinga dieviškoji malonė, iškelianti žmogų į šventosios bažnyčios rangą.
