Socialinės pažangos kriterijai neegzistuoja, nes pažanga vienoje viešojo gyvenimo srityje yra nuolat susijusi su regresija kitoje socialinių santykių srityje. Tačiau yra tam tikrų nusistovėjusių požiūrių į socialinę pažangą, jos galimybes, kryptį ir greitį.
Naudojimo instrukcija
1
Pažanga - tai judėjimas pirmyn iš žemesnio į aukštesnį, nuo mažiau tobulo iki tobulesnio. Regresija yra priešinga prasmė. Socialinės pažangos esmė ir jos kriterijai išlieka diskutuotina problema. Net senovėje kilo ginčų dėl cikliškos istorijos prigimties ir visuomenės progreso bei regreso sekos. Prancūzijos mąstytojai istoriją laikė nuolatiniu atnaujinimu ir tobulinimu. Religiniai judėjimai, priešingai, manė, kad visuomenė neišvengiamai regresuos. Didieji antikos filosofai, tokie kaip Platonas, Aristotelis, Toynbee, manė, kad visuomenė žengia į priekį užburto rato žingsniais. Toks judėjimas atitinka spiralinį cilindro judesį, judantį tuo pačiu metu, kai visuomenė eina tais pačiais etapais, bet tuo pačiu metu regresuoja arba progresuoja.
2
Šiuolaikiniai sociologai įsitikinę, kad judėjimas į priekį kai kuriose viešojo gyvenimo srityse visada susijęs su sąstingiu kitoje srityje. Mokslininkai padarė išvadą, kad visuomenė niekada nesigaili, tačiau sąstingio laikotarpiai įvyksta neišvengiamai, o kartais stagnacija atidedama ilgą laiką. Jei sudarysite visuomenės progreso grafiką, jis atrodys kaip zigzago formos lenkta linija, kur progreso laikotarpis pakeičiamas sąstingio periodu.
3
Dar daugiau diskusijų kyla dėl socialinės pažangos kriterijų. Pagrindinis ir pripažintas tik humanistinis kriterijus. Ši sąvoka apima asmens gyvenimo trukmę, sveikatos būklę, tam tikrų kultūrinio gyvenimo sričių vystymąsi, išsilavinimo lygį, požiūrį į save ir gamtą, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvės laipsnį bei kitus aspektus.
4
Visuomenė yra sudėtingas mechanizmas, kuriame įvairios socialinės grupės sąveikauja ir skirtingi procesai veikia lygiagrečiai. Šie procesai ne visada sutampa vystantis, o tai reiškia, kad neįmanoma nustatyti konkretaus visuomenės progreso kriterijaus.
5
Pati progreso samprata visada grindžiama tam tikra verte ar jų deriniu. Eiti į priekį be tikslo nėra prasmės. Tikslas yra tam tikra idealistinė idėja, kokia turėtų būti visuomenė. Tačiau Aristotelio samprata ir jo siūlomi metodai valstybės raidai analizuoti iki šių dienų daro įtaką sociologų ir politologų tyrimams, kurie vis labiau linkę į tai, kad neįmanoma kai kuriuos procesus visuomenėje tęsti, nesigailint kitų.
