Kiaušiniai ir velykiniai pyragai yra laikomi pagrindiniais velykinio stalo gardumynais. Yra tradicija ne tik dažyti kiaušinius Velykoms, bet ir palaiminti velykinius patiekalus. Dažnai net tie žmonės, kurie nepripažįsta krikščionybės, tam tikrą dieną ateina į šventyklą pašventinti Velykų kiaušinių ir velykinių pyragų.
Velykinio patiekalo (Velykų pyragai, kiaušiniai, Velykos) pašventinimas prasideda net Kristaus Šventojo sekmadienio šventės išvakarėse - Didįjį šeštadienį. Paprastai Velykų patiekalų pašventinimas vyksta priešais šventyklą šeštadienį. Ši ceremonija prasideda maždaug dviem po pietų. Atsižvelgiant į kunigų skaičių parapijoje, kiaušinių ir velykinių pyragų pašventinimas gali trukti iki devynių iki dešimties vakaro. Parapijose, kuriose tarnauja vienas kunigas, pašventinimas trunka keletą valandų tam tikru Šventojo šeštadienio metu. Konkretų Velykų pyragų ir velykinių kiaušinių pašventinimo laiką reikia rasti pačioje šventykloje.
Be to, pasibaigus Dieviškajai liturgijai, Velykų dieną, pašventinami velykiniai kiaušiniai ir velykiniai pyragai. Tai įvyksta sekmadienio naktį, maždaug per 3 valandas po vidurnakčio. Gaminių pašventinimas gali vykti tiek pačioje šventykloje, tiek jai išeinant, tiesiai gatvėje. Už tai tikintieji susirenka aplink šventyklą, o kunigas skaito tam tikras maldas ir pabarsto velykinį maistą šventu vandeniu.
Reikėtų pažymėti, kad Velykų pyragų ir kiaušinių pašventinimas gali tęstis visą Velykų šventimą, iki dovanojimo. Velykų šventė yra 39 dienos, keturiasdešimtą dieną jau švenčiama Jėzaus Kristaus Žengimo į dangų diena. Kai kuriose bažnyčiose, kur leidžia dvasininkų sudėtis, Velykų kiaušinių ir velykinių pyragų pašventinimas gali būti tęsiamas kiekvieną dieną švenčiant visą šviesiąją savaitę (visą Velykų savaitę, pasibaigiančią Antipasa švente).
Verta paminėti, kad be Velykų kiaušinių, velykinių pyragų ir bitynų Kristaus Prisikėlimo dieną galima pašventinti ir kitus maisto produktus. Pavyzdžiui, įvairių rūšių mėsa ar vynas.
