Sąvoka „sentimentalizmas“ buvo suformuota iš žodžio „sentimentalumas“, kuris pažodžiui iš prancūzų kalbos reiškia: „jautrus“. Taigi XVIII amžiuje buvo pradėta vadinti literatūrine kryptimi, į kurią įeina „jautri poezija“, „romantika raidėmis“, „ašarojantis žaismas“.
Naudojimo instrukcija
1
Autoriai, laikydamiesi sentimentalizmo, siekė ne tik išsamiai atskleisti savo herojų vidinį pasaulį, bet ir paliesti skaitytojus, sužadinti juose gailestį ir užuojautą. Sentimentalizmas greitai išpopuliarėjo, taip pat ir Rusijoje. Šio literatūrinio stiliaus pradininkas Rusijoje buvo garsus rašytojas, istorikas ir valstybės veikėjas - Nikolajus Michailovičius Karamzinas. Jis gimė 1766 m. Gruodžio mėn. Pasitraukusio pareigūno šeimoje. Tolimas būsimojo sentimentalisto protėvis buvo totorių kara-Murza, įstojęs į Rusijos caro tarnybą. Jo vardas, šiek tiek pakeistas į rusų kalbą, tapo pavarde. Taip atsirado kilminga karamzinų šeima.
2
Vykdydamas tėvo valią, 16-metis Nikolajus 1783 m. Pradėjo tarnybą prestižiškiausiame sargybos pulke - Preobrazhensky, bet netrukus nusivylė karo tarnyba ir pasitraukė. Po kelerių metų Karamzinas išvyko į užsienį. Jis aplankė daugelį didelių miestų, ypač Koenigsbergą, Paryžių. Šios kelionės, taip pat Karamzino susitikimų ir pokalbių su žinomais žmonėmis (įskaitant Volterį) rezultatas buvo knyga „Rusijos keliautojo laiškai“. Išleistas 1791–1792 m., Jis atnešė labai jaunam autoriui, vos peržengusiam dvidešimt penkerių metų ženklą, didelę šlovę ir šlovę. Ir kai 1792 m. Buvo išleistas dar vienas Karamzino romanas „Prasta Liza“, tapo visiškai aišku, kad subrendęs autorius, turintis savo stilių, stengdamasis kiek įmanoma išsamiau atskleisti žmogaus vidinį pasaulį, atėjo į rusų literatūrą.
3
Kai kurie tyrinėtojai mano, kad būtent iš šių kūrinių kyla šiuolaikinė rusų literatūra, parašyta nepriekaištingai teisinga ir tuo pat metu gyva bei vaizdinga kalba, be patoso, metaforų ir pretenzijų. „Rusiško keliautojo laiškuose“ autorius tarsi pasidalino su skaitytoju savo mintimis apie save, savo mintimis, jausmais, kylančiais išvydus gražius paminklus, gamtos objektus, po susitikimų su garsiais žmonėmis. Jis atvirai papasakojo ne tik apie savo entuziastingus įspūdžius, bet ir apie melancholijos, gyvenimo namuose laikotarpius.
4
Daugelis autorių, sužavėti ir įkvėpti Karamzino „Rusijos keliautojo laiškai“, sukūrė panašius kūrinius. Remiantis šios knygos motyvais, netrukus buvo parašyti „Kelionės į Kazanę, Vyatką ir Orenburgą 1800 m.“ (Nevzorovas), „Kelionės į Mažąją Rusiją“ (Špalikovas), „Kelionė į Rusijos vidurdienį“ (Izmailov) ir kt. Taip Rusijoje atsirado ir vystėsi sentimentalumas.
