Iš pradžių išgalvoti beždžionių žmonės iš anglų rašytojo Rudyardo Kiplingo kūrinio „Džiunglių knyga“ buvo vadinami banderlogais. Tačiau šiuo metu ši sąvoka jau apima keletą neoficialių apibrėžimų.
Žodis „Bandar Log“ pirmą kartą pasirodė Rudydo Kiplingo knygoje „Džiunglės“. Išvertus iš hindi kalbos, tai reiškė „beždžionių žmonės“. Rusijos leidimuose žodis „banderlog“ dažniausiai randamas, kai kalbama apie vieną beždžionę (arba „banderlog“, kai kalbama apie visą kaimenę), todėl šis rašymo būdas yra labiau žinomas vidaus skaitytojui.
Pradinio apibrėžimo paaiškinimas
Banderlogai iš anglų rašytojo kūrinio iš esmės skiriasi nuo kitų „Džiunglių knygos“ veikėjų. Beždžionių žmonės nepripažįsta Didžiojo džiunglių įstatymo, jie taip pat neturi savo įstatymo, kuris leidžia jiems iš principo pasirodyti ne pagal kokius nors įstatymus.
Tačiau jie nuolat ketina rengti savo įstatymus ir papročius, patys pasirenka vadovą, tačiau niekada to nedaro, nes jų atminčiai neužtenka net iki kitos dienos. Norėdami tai pateisinti, beždžionės parašė patarlę: „Džiunglės vėliau galvoja, ką dabar galvoja„ Bandar-log “.
Jie neturi savo kalbos - beždžionės tiesiog skolinasi ir kartoja tai, ką kadaise girdėjo iš kitų gyvūnų. Beždžionės negali kurti. Todėl jie neturi nieko savo, išskyrus mėgdžiojimą. Tačiau netrukus jie taip pat netrukdo.
Nepaisant akivaizdaus šių gyvūnų linksmybių ir ribotumo, jie yra labai pavojingi. Jie yra pavojingi, nes linksmybės dėlei jie gali be jokios prasmės ir jiems reikia mesti akmenį, lazdą, pulti į minią ar net nužudyti. Žudyti lygiai taip pat - be tikslo, iš nuobodulio. Banderlogai neturi sąmoningų tikslų ir planų; kai vienos iš beždžionių galvoje atsiranda mintis, tuoj pat, neskubėdami, kiti pakuotės nariai seka paskui ją.
