Edvardo Snowdeno vardas kiekvieną dieną vis dažniau mirksi „Runet“ naujienų kanaluose ir dažniau skamba per radiją ir televiziją. Apskritai, Edwardas Snowdenas padarė ne mažiau kaip vienu metu Julian Assange pranešimą apie įslaptintos informacijos atskleidimą.
Biografija
Edvardas Snowdenas gimė Šiaurės Karolinos valstijoje, romantišku vardu Elizabeth City esančiame miestelyje, o vaikystę ir jaunystę praleido Merilande. Ten jis baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į kolegiją, kur studijavo informatiką. Įdomu tai, kad Edvardui ne pirmą kartą pavyko gauti diplomą.
2003 m. Snowdenas įstojo į JAV armijos gretas, tačiau nesėkmingų pratybų metu susilaužė abi kojas ir buvo priverstas palikti tarnybą.
Vėliau Snowdenas įsidarbino JAV nacionalinio saugumo agentūroje. Jo užduotis buvo apsaugoti slaptą objektą, esantį Merilando universiteto teritorijoje. Tikriausiai tai buvo CASL (Pažangiųjų kalbų studijų centras). Savo darbo metu Snowdenas gavo „Secret Secret“ pažymėjimą, kurio dėka jis galėjo susipažinti su daugybe įslaptintos medžiagos.
Nuo 2007 m. Kovo mėn. Snowdenas dirbo CŽV informacijos saugumo skyriuje (pagal profesiją jis yra sistemos administratorius). Iki 2009 m. Jis dirbo Jungtinėse Tautose su JAV misija ir buvo susijęs su kompiuterių tinklų saugumu.
Tačiau vieną akimirką Edvardas nusivylė Amerikos žvalgybos darbu. Jis papasakojo, kaip 2007 m. Buvo įvykęs nepaprastai nemalonus pasakojimas: CŽV pareigūnai pribaigė Šveicarijos banko darbuotoją, pasodino už vairo ir įkalbėjo eiti namo. Kai jis buvo suimtas už vairavimą neblaiviam, agentai pasiūlė jam sandorį - pagalbą mainais už prieigą prie slaptos banko informacijos. Snowdenas teigė, kad per tarnybą Ženevoje pamatė, kad jo vyriausybės veikla daro daug daugiau žalos nei naudos pasauliui. Edvardas tikėjosi, kad atsiradus Barackui Obamai, padėtis pasikeis į gerąją pusę, tačiau ji tik blogėjo.
Edardas atsistatydino iš CŽV ir neseniai kartu su savo mergina išsinuomojo namą Havajuose ir dirbo „Booz Allen Hamilton“.
Slaptas atskleidimas
2012 m. Sausio mėn. Snowdenas parašė kelis užšifruotus el. Laiškus Laisvosios spaudos fondo Laurai Praiglava, „Guardian“ žurnalistui Glenui Greenwald ir „Washington Post“ autoriui Bartonui Gellmanui. Jis pasiūlė jiems pateikti slaptą informaciją, kurios paskui ėmėsi.
2013 m. Birželio 6 d. Visuomenė sužinojo apie PRISM - JAV slapčiausios programos - egzistavimą. Programa siekiama gauti slaptos ir nelabai informacijos internete, tokios įmonės kaip „Microsoft“, „Google“, „Yahoo!“, „Facebook“ ir kitos noriai ėjo su ja bendradarbiauti. Nacionalinės saugumo agentūros darbuotojų gretose karaliavo visiškas chaosas ir isterija, jie nedelsdami kreipėsi į FTB dėl pagalbos tyrime.
Tiesą sakant, Snowdeno dėka amerikiečiai sužinojo, kad tai gali būti masinis stebėjimas el. Paštu, telefonu, vaizdo pokalbiais ir asmenine korespondencija socialiniuose tinkluose.
Atkzhe Snowdenas atskleidė informaciją apie egzistuojančią Britanijos „Tempora“ sekimo programą ir apie tai, kad Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos įsiskverbė į kompiuterius ir stebėjo užsienio politikų skambučius per G20 viršūnių susitikimą (Londonas, 2009).
Ši ir daugybė kitų slapta informacija padarė didelę žalą slaptoms JAV ir Didžiosios Britanijos tarnyboms.
Snowdenas kalbėjo apie tai, kad perduodami ne visi slapti duomenys, o tik tie, kurie nepakenks konkretiems žmonėms, bet bent sekundei padės padaryti pasaulį geresne vieta - žmonės turėtų žinoti, kad bet kuriuo metu gali įsiskverbti į jų asmeninį gyvenimą..