Daugiau nei prieš dvidešimt metų įvyko įvykis, kuris daugeliu aspektų turėjo įtakos visai vėlesnei istorinio proceso eigai. 1991 m. Gruodžio mėn. Pabaigoje Kremliuje buvo nuleista SSRS vėliava, jos vietą užėmė trispalvė Rusijos vėliava. Taip baigėsi visa era, susijusi su pirmosios pasaulyje socialistinės valstybės egzistavimu. Iki šiol istorikai ir politikai ginčijosi dėl to, kas sukėlė sovietinės valstybės žlugimą.
Sovietų Sąjungos žlugimas: atsitiktinumas ar pavyzdys?
Teritoriniu požiūriu Sovietų Sąjunga buvo Rusijos imperijos atstovas, užėmęs didelę erdvę, esančią Europos ir Azijos dalyse. Šias atviras erdves kadaise įvaldė galinga Rusijos žmonių ir kitų tautų dvasia, gyvenusi tikrai beribėje valstybėje. Jėga driekėsi nuo Šiaurės ašigalio iki Pamarų, nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno pakrantės.
Ar SSRS žlugimas buvo neišvengiamas? Kai kurie publicistai ir visuomenės veikėjai mano, kad komunistinio režimo žlugimas buvo seniai padaryta išvada. Planinė ekonomika, kuri negalėjo atlaikyti konkurencijos su rinkos ekonomika, neišvengiamai turėjo žlugti.
Sovietų Sąjungos žlugimas taip pat yra susijęs su paaštrėjusiais tarp etninių prieštaravimų, kuriuos sukėlė natūralios priežastys.
Žlugimo išvakarėse didžiosioms valstybėms skubiai reikėjo struktūrinių ekonominių reformų ir valstybės bei politinės sistemos atnaujinimo. Buržuazijos istorikai įsitikinę, kad valdžios sistema, paremta dominuojančiu komunistų partijos vaidmeniu, yra pasenusi, neveiksminga ir nebeatitinka tų laikų reikalavimų. Todėl SSRS žlugimas buvo logiškas ir būtinas.
Tie, kurie laikosi komunistinių pažiūrų, yra linkę kaltinti SSRS sunaikinimą tiek tuo metu šalį valdžiusiam režimui priešiškomis išorės jėgomis, tiek vidaus priešais, kurių dauguma priklausė politiniam elitui Sovietų Sąjungoje. Politinių lyderių veiksmus, lėmusius pražūtingus rezultatus ekonomikoje ir politikoje, komunistai vadina pagrindiniu sovietų žemės žlugimo veiksniu, kuriam galėjo būti visiškai užkirstas kelias.
