Operą „Madame Butterfly“ sukūrė garsus italų operos kompozitorius Giacomo Puccini pagal Davido Belasco pavadinimą. Šis kūrinys žavi vokalo meno grožiu, išradinga Puccini muzika ir nuostabiu dramatišku siužetu. Iki šiol opera yra vienas geriausiai atliktų kūrinių visame pasaulyje.
Apie kūrinį
Giacomo Puccini opera „Madame Butterfly“ buvo sukurta 1903 m. Trimis (pirmasis iš dviejų) veiksmais pagal Giuseppe Giacosa ir Luigi Illiki libretą. Davido Belasco pjesė, pagal kurią buvo parašyta opera, yra pataisyta amerikiečių grožinės literatūros kūrėjo Johno Lutherio Longo istorija „Madam drugelis“. Johnas Lutheris Longas, savo ruožtu, prieš rašydamas istoriją buvo įkvėptas prancūzų rašytojo Pierre'o Loti kūrinio „Madame Chrysanthemum“.
Giacomo Puccini darbas „Madam Butterfly“ turi neįprastą istoriją. 1904 m. Vasario 17 d., Operos premjeroje, įvyko milžiniškas nesėkmė. Puccini, jau parašęs „Manon Lesko“, „Bohemia“ ir „Tosca“, buvo savo populiarumo viršūnėje. Todėl visi pagrindiniai operos dalyviai ir pats kompozitorius neabejojo sėkminga spektaklio premjera.
Po to, kai publikai buvo pristatytas pirmasis operos veiksmas, kurį atliko gražioji Rosina Storkio, salėje užgriuvo mirtina tyla. Tada buvo išgirsti nepatenkinti šauksmai: "Tai iš Bohemijos … Paimkime ką nors naujo!" Pasibaigus pirmajam veiksmui, pasigirdo švilpimas ir nepadorūs šauksmai. Operos premjera visiškai nepavyko.
Po nesėkmingos spektaklio premjeros nusiminęs Puccini perėmė partitūrą ir joje padarė daugybę pakeitimų, kurių pagrindinis buvo užsitęsusio antrojo veiksmo padalijimas į dvi dalis. Po trijų mėnesių Brescia mieste, teatre „Grande“, buvo pristatyta nauja operos variacija.
Modifikuota opera susilaukė milžiniškos sensacijos. Po pirmojo veiksmo publika sukomponuoja kompozitorių kartu su dainininkais. Nuo tada opera „Madam drugelis“ visada buvo atliekama triumfo sėkme.
Operos „Cio-Cio-san“ muzikoje Puccini panaudojo keletą japoniškų melodijų, harmoningai įsimenančių į muzikinę lyrinę tragediją, visiškai atskleisdamas pagrindinio veikėjo dramatišką įvaizdį. Ypatinga patraukli kompozitoriaus muzikos galia leidžia klausytojui įsiskverbti ir suprasti nepaprastą japonų kultūros grožį.
Veiksmų santrauka
Spektaklis vyksta Japonijos mieste Nagasakyje XIX amžiaus pabaigoje.
JAV karinio jūrų laivyno karininkas leitenantas Franklinas Benjaminas Pinkertonas ruošiasi ištekėti už japonų geišos Chio-Cio-San, pravarde Drugelis (išvertus iš anglų kalbos - drugelis).
Japonijos nekilnojamojo turto pardavėjas, brokeris „Goro“ leitenantui Pinkertonui demonstruoja gražų namą su sodu, stovintį kalno papėdėje netoli Nagasakio. Šiame nuomojamame name būsimi sutuoktiniai ketina tuoktis pagal japonų tradicijas ir praleisti medaus mėnesį.
Į vestuvių ceremoniją atvyksta Pinkertono draugas, Amerikos konsulas ponas Sharpless. Pinkertonas prisipažįsta Sharpless savo neryžtinguose ateities planuose. Jis ketina ištekėti už japonės Cio-Cio-San, tačiau Amerikoje ši santuoka neturės teisinės galios. Ši santuokinė sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo metu. Todėl šis faktas suteikia jam galimybę ištekėti už amerikiečio. Aštrūs priekaištai Pinkertonui: kadangi jauna japonė yra tokia tyra ir nekalta, kaip leitenantė gali tai padaryti su ja?
Scenoje pasirodo gražuolis „Chio-Cio-San“, apsuptas geišų. Konsulas Sharpless žavisi savo grožiu ir klausia apie amžių. Cio-Cio-San atsako, kad jai tik penkiolika metų. Pasakojama apie buvusį gyvenimą: mergaitė užaugo skurde, neturi tėvo, mama ją augino. Jauna nuotaka taip pat išpažįsta savo meilę Pinkertonui ir deklaruoja savo sprendimą atsisakyti japonų tikėjimo ir atsiversti į krikščionybę.
Vestuvių ceremonijos metu pasirodo dėdė Butterfly, japonų bonza. Sužinojęs apie tikėjimo dukterėčios išdavystę, jis keikia Chio-Cio-San, taip pat jos santuoką su amerikiete. Tapęs legaliu sutuoktiniu, leitenantas Pinkertonas liepia svečiams išvykti, kad liktų vienas su žmona.
Veiksmų santrauka II
Praėjo treji metai. Po vedybų Pinkertonas išvyko į Ameriką, o Cio-Cio-San liko jo laukti. Naivusis Drugelis tikėjo, kad jos mylimas vyras netrukus grįš. Paliktas vyro ir artimųjų, Cio-Cio-San gyvena su tarnaite Suzuki ir mažu sūnumi, kurio buvimo leitenantas nežino. Atsidavęs Suzuki mėgino įtikinti savo meilužę, tačiau Cio-Cio-San buvo tvirtai įsitikinęs ir mylėjęs Pinkertoną. Suzuki sakė, kad leitenanto paliktos lėšos jau beveik baigtos. Cio-Cio-San įsiplieskė ašaros ir išsigando, nes jei jos vyras netrukus negrįš, tai ji vėl turės grįžti į geišos amatą, kad galėtų maitinti save ir savo sūnų.
Scenoje pasirodo konsulas Sharplessas ir brokeris Goro. Goro atvyko su princu Yamadori, kuris jau seniai norėjo ištekėti už drugelio. Ji mandagiai, bet tvirtai atmeta princo pasiūlymą. Konsulas Sharplessas gavo Pinkertono laišką, kuriame jis praneša, kad netrukus atvyks į Japoniją, bet ne vienas, o su savo amerikiečio žmona. Jis skaito leitenanto laišką. Cio-Cio-San labai džiaugiasi, kad jos mylimasis pranešė apie save ir grįžta. Sharpless pasakoja „Butterfly“, kad Pinkerton nebėra jos vyras, tačiau ji netiki ja ir rodo sūnaus konsulą.
Pasigirsta šūvis iš patrankos, nurodant, kad į uostą įplaukia laivas. Drugelis išbėga į terasą ir atsargiai žvelgia į akinius. Ji mato, kad tai yra jos mylimo vyro laivas. „Cio-Cio-San“ liepia papuošti namus gėlėmis. Ateina naktis, visi užmiega. Tik Drugelis snaudžia laukdamas savo vyro, pasipuošęs suknele, kuria ji buvo savo vestuvėse.
