Sociologiniai tyrimai atliekami siekiant nustatyti visuomeninio gyvenimo modelius ir gauti informacijos, reikalingos sėkmingoms rinkodaros ir socialinėms programoms. Tam, kad tyrimai objektyviai atspindėtų visuomenėje vykstančius procesus, naudojamas mokslinis požiūris. Tai garantuoja surinktos informacijos tikslumą, reprezentatyvumą ir išsamumą.
Pagrindiniai sociologinių tyrimų metodai yra šie:
- apklausa;
- interviu;
- ekspertų apklausa;
- masinė apklausa;
- stebėjimas;
- eksperimentuoti;
- turinio analizė;
- sociometrija.
Klausimas ir interviu
Pirmuoju atveju apklausa vykdoma užpildžius formą su respondento paruoštais klausimais, antruoju - asmeniškai anketos ir respondento komunikacija. Pirmasis variantas yra geresnis, kai pateikiami keli paprasti klausimai, kai reikia žinoti daugybės skirtingų socialinių grupių žmonių nuomonę. Apklausdami galite gauti objektyvų siauros žmonių grupės portretą.
Ekspertų ir masinė apklausa
Dalyvaujant tiriamos srities specialistams atliekama ekspertų apklausa, kur reikalingos specialios žinios, norint įvertinti gautos informacijos objektyvumą. Masinė apklausa yra anonimiška ir analizuojant duomenis nereikia specialių žinių.
Sociologinis stebėjimas
Šis metodas apima stebimo objekto ypatybių registravimą tam tikroje sistemoje pagal tyrimo tikslus. Taigi tiriamos žmonių grupės elgesio savybės ar socialinis reiškinys. Stebėjimai (emocijos, elgesys, veido išraiška, kalba) įrašomi iš anksto suplanuota forma, dienoraštyje, taip pat naudojant nuotraukų, vaizdo ir garso įrašus.
Eksperimentas
Tai duomenų rinkimo ir analizės metodas, kurio metu hipotezė tikrinama tyrėjui įsikišus į natūralų įvykių eigą.
Turinio analizė
Tai kiekybinė gautos sociologinės informacijos, esančios protokoluose, pranešimuose, laiškuose ir kituose dokumentuose, analizė, kurios patikimumas nekelia abejonių. Turinio analizės esmė yra surasti ir panaudoti tokias dokumento savybes, kurios atspindėtų esminius jo turinio aspektus. Pavyzdžiui, tiriamas tam tikrų žodžių ar frazių vartojimo dažnumas. Taikant šį metodą sumažėja kokybinės analizės subjektyvumas ir gaunamas realistiškesnis vaizdas.
