Ortodoksų tikinčiajam ypač svarbūs paties Gelbėtojo Jėzaus Kristaus žodžiai. Evangelijoje Kristus liepia apaštalams skelbti skelbimus visame pasaulyje ir vykdyti krikšto sakramentą. Todėl nuo apaštalų laikų kiekvienas tikintis krikščionis su ypatinga pagarba ėmėsi įėjimo į Bažnyčią sakramento - šventojo krikšto.
Tarp septynių stačiatikių bažnyčios sakramentų ypatingą vietą užima krikšto sakramentas. Tai yra pirmasis šventas veiksmas, kurį žmogus pradeda norėti derinti su Kristumi, įėjęs į Bažnyčią. Krikšto sakramente įvyksta dvasinis žmogaus gimimas, gimimas amžinam gyvenimui. Naujai pakrikštytajam suteikiama malonė, pašventinanti žmogaus prigimtį.
Krikšto sakramentas gali būti priimamas tiek kūdikystėje, tiek suaugus. Skirtumas tik tas, kad krikštyjant kūdikius, pageidautina, kad būtų krikštatėviai, kurie gali sąmoningai duoti įžadus prieš Dievą už vaiką.
Šiuo metu tam tikroje literatūroje ar leidiniuose siūlomos tam tikros datos ar net ištisi laikotarpiai, per kuriuos krikštas gali būti arba negali būti priimtas. Kartais tarp žmonių, kurie nepraktikuoja krikščionių, yra įsitikinimas, kad kalbama apie draudimą krikštyti sakramentą pasninko dienų ar pasninko dienų metu (trečiadieniais ir penktadieniais).
Stačiatikių bažnyčia tokių išvadų nepalaiko. Stačiatikių bažnyčios kanone nėra datų, nurodančių uždrausti krikšto sakramentą. Ši pozicija yra gana logiška, nes krikšto metu žmogus yra derinamas su Dievu, ir jei yra noras skirti savo gyvenimą geram ir atsisakyti šėtono, tada Bažnyčia negali sutrukdyti žmogui tokio gero ketinimo. Taigi, šventojo krikšto sakramentas gali būti atliekamas bet kurią dieną.
Dabar verta kalbėti apie šiuolaikinę krikšto praktiką stačiatikių bažnyčiose. Pvz., Didelėse katedrose šį sakramentą galima atlikti kiekvieną dieną. Mažuose miesteliuose, kur tarnauja vienas kunigas, krikšto sakramentas bažnyčioje dažniausiai atliekamas sekmadieniais arba šeštadieniais. Tačiau tai nereiškia draudimo krikštyti kitą dieną, ypač nevalgius. Tai tik praktika, kuri skirtingose šventyklose gali būti skirtinga.
Krikšto sakramentas negali būti atliekamas bažnyčiose Velykų dienomis, dvyliktą ar globėjų šventes, per šventąją gavėnios savaitę. Tačiau tai taip pat rodo tik praktiką, kad krikštas šioje šventykloje vyksta kitomis dienomis, tarkime, „pagal tvarkaraštį“.
Verta paminėti, kad nepaprastosios padėties atveju kunigas neturi teisės atsisakyti pakrikštytojo. Be to, yra praktika atlikti šį tausojantį sakramentą ne tik šventyklose, bet ir namuose. Ypač sunkiai sergantys žmonės yra pakrikštyti namuose. Be to, galima pasirinkti bet kurią krikšto dieną, nepriklausomai nuo to, ar joje yra, ar nėra.
Pasirodo, kad krikšto sakramentas pasninko metu gali būti atliekamas tiek bažnyčioje, tiek namuose, nes nėra įstatymų numatytų nurodymų dienomis, kada būtų draudžiamas šis šventas veiksmas.
