Moksliniai tekstai perduoda informaciją apie objektyvius gamtos ir visuomenės reiškinius. Su jų pagalba žmogus gauna naujų žinių. Pateikiant informaciją, susijusią su mokslo sritimi, plačiai naudojamas mokslinis literatūrinis stilius, kuris turi savo išskirtinius bruožus.
Mokslinis literatūrinės kalbos stilius
Pagrindinė mokslinio stiliaus funkcija yra tikslus pranešimų apie įvairiausius tikrovės reiškinius perdavimas. Mokslo kalba labai dažnai naudojami formalizuoti elementai, simboliai, grafika ir sudėtingi skaičiavimai. Moksliniame tekste nėra aprašytų su gamta ir visuomene susijusių faktų. Šie faktai yra tinkamai interpretuojami, tarp jų yra užmegzti santykiai ir santykiai. Logiškai patikrinti prielaidų įrodymai taip pat dažnai pateikiami moksliniuose tekstuose.
Moksliniam literatūrinės kalbos stiliui būdinga specialioji terminija. Tokiuose tekstuose plačiai naudojami specialūs žodžiai ir jų deriniai, kurie tiksliai atspindi sąvokas, būdingus tam tikrai mokslo sričiai. Kai naudojamas mokslinis stilius, dažniausiai vartojami žodžiai ir konstrukcijos dažniausiai vartojami tiesiogine ir tiesiogine reikšme.
Moksliniam stiliui būdingas plačiai vartojamas daiktavardžiai, kurių reikia norint tiksliai perteikti sąvokų prasmę. Mokslinių darbų sintaksė apibūdinama tuo, kad yra sudėtingų sakinių, įvadinių žodžių ir kalbos klišių, reikalingų išreikšti minčių seką ir sustiprinti ryšį tarp atskirų teksto dalių. Kalbos priemonės projektuojant su mokslu susijusius tekstus yra skirtos vienareikšmiškai ir tiksliai išreikšti autoriaus mintis.
