Filmas „500 vasaros dienų“, kurį režisavo Markas Webbas, buvo išleistas 2009 m. Ir sulaukė kelių prestižinių apdovanojimų, įskaitant „Auksinį gaublį“. O JAV Nacionalinė kino kritikų taryba melodramą pateko į geriausių 2009 metų filmų dešimtuką.
Pagrindinis veikėjas Tomas Hansonas yra paprastas jaunuolis, kuris uždirba savo duoną išgalvodamas linksmas atvirukų etiketes. Vienu metu jo gyvenimas pasikeičia, kai mėlynaplaukė vasara suomė ateina į biurą, kuriame dirba. Toliau atsiskleidžia Tomo meilės naujam darbuotojui istorija, neišvengiamos susitikimų serijos (pirmiausia biure, paskui vakarėliuose), kurių metu personažai susipažįsta iš arčiau.
Palaipsniui viskas bus užtikrinta, kad jauni žmonės taps pora, bent jau Tomas taip ilgai tikėjo, tačiau Vasaris šiuo klausimu turi kitokią nuomonę. Ji yra graži, nepriklausoma ir ištverminga mergina, norinti pasinaudoti jaunyste, kad galėtų mėgautis nerūpestinga pramoga ir neprisirišti prie „visokių rimtų santykių“. Tarp jos bendraamžių toks požiūris į gyvenimą paverčia ją juoda avimi, tačiau būtent tai Tomą traukia. Jis bando priimti jos požiūrį, tačiau supranta, kad į jų susitikimus jis žiūri atsakingiau.
Filmo kūrėjai pagrindinį veikėją pavadino vasara. Išvertus iš anglų kalbos, jos vardas reiškia „vasara“. „500 vasaros dienų“ yra būtent tas Tomo gyvenimo laikotarpis, kurį jis visiškai paskyrė mintims apie vasarą. Ryškiausias filmo akcentas buvo tai, kad poros santykiai neparodomi chronologiškai, o pateikiami seno kalendoriaus ar dienoraščio įrašų forma, iš kurių Tomas „išsitraukia“ vieną popieriaus lapą, kad žiūrovui papasakotų savo istoriją.
Iki filmo pabaigos lieka neaišku, ar pagrindiniai veikėjai bus kartu, ar vis tiek liks kartą ir visiems laikams. Tuo pačiu metu melodrama neatrodo pailginta, nes ji pasakojama su humoru ir prisotinta netikėtų siužeto vingių. Pagrindinė filmo idėja, kurią autoriai norėjo perduoti žiūrovui, atrodo taip: nesvarbu, kas nutiktų, ar gerai, ar blogai, gyvenimas nestovi vietoje, kaip ir diena keičia naktį, o vasara keičia rudenį.
