Socialinis stratifikacija yra sociologijos kryptis, kurioje visuomenė vertinama kaip susietų sluoksnių kompleksas. Šiuolaikiniame socialiniame stratifikacijoje naudojami daugialypiai klasių hierarchijos modeliai.
Socialinis stratifikacija yra sociologijos sąvoka, kuri visuomenę laiko sluoksniuotąja struktūra.
Visuomenės suskirstymas į sluoksnius
Iš pradžių terminas „stratifikacija“ geologijoje buvo vartojamas norint nurodyti skirtingus žemės sluoksnius. Skersinėje atkarpoje žemės storis atrodo kaip daugybė nuosėdinių uolienų sluoksnių, išdėstytų vienas ant kito. Štai kaip sociologijos visuomenė reprezentuoja kelis socialinius sluoksnius, kurie skiriasi vienas nuo kito statusu ir turtingumu.
Socialiniame sluoksnyje įprasta visuomenę suskirstyti į sluoksnius atsižvelgiant į vartojimo, laisvalaikio, galios, išsilavinimo ir gerovės rodiklius. Tokie sluoksniai yra išdėstyti griežta hierarchine tvarka.
Paprasčiausias socialinės stratifikacijos pavyzdys yra visuomenės suskirstymas į mases ir elitus, tarp kurių yra nelygybė. Hierarchijos viršuje yra „iniciatoriai“ ir didikai, apačioje - likusieji.
Šiuolaikinėje sociologijoje naudojami daugiasluoksniai ir daugialypiai stratifikacijos modeliai. Tai suteikia galimybę asmeniui pereiti iš vieno sluoksnio į kitą (vadinamasis „socialinis mobilumas“).
Vienas iš socialinės stratifikacijos įkūrėjų buvo W. L. Warneris. Jis domėjosi skirtingų socialinių klasių žmonių nuomonėmis apie vienas kitą ir sukūrė modelį, pagal kurį šiuolaikinė visuomenė yra padalinta į kelis sluoksnius, pradedant turtingais aristokratais ir baigiant bedarbiais bei tramplinu.
Stratifikacija ir viešieji „filtrai“
Istoriškai kalbant, stratifikacija kalba apie „filtrų“, kurie buvo naudojami apriboti socialinį mobilumą, nelankstumą. Vergijos įkarštyje žmonės iš vieno sluoksnio tiesiog fiziškai negalėjo pralaužti hierarchijos. Net ir dabar Indijoje yra kastų, kurių atstovai niekada netaps bankų valdytojais ar darbuotojais - viskas, kuo jie gali patenkinti, yra mirusių gyvūnų surinkimas ir kailių perdirbimas.
