Konstitucija yra pagrindinis bet kurios valstybės įstatymas. Ji reglamentuoja savo politinę struktūrą, įvairių valdžios sričių galias, jų paveldėjimo laiką ir tvarką. Konstitucija taip pat aiškiai apibrėžia valstybės piliečių teises, laisves ir pareigas, nurodo, kaip ir kokiomis sąlygomis galima pakeisti pačią konstituciją.
Atrodytų, bet kuris sveikas ir pajėgus asmuo turėtų žinoti šį pagrindinį įstatymą, jei ne pagal širdį (to vargu ar įmanoma net kvalifikuotam advokatui), bent jau apskritai. Praktiškai, deja, viskas yra kitaip. Per daug žmonių nemano, kad būtina studijuoti konstitucijos turinį. Priežastys yra labai skirtingos: nuo banalaus tinginystės iki netikėjimo, kad pagrindinio įstatymo žinojimas bent kažkiek gali padėti. Dažnai girdžiu: jie sako, kad mes esame maži žmonės, koks skirtumas ar jis žino, ar nežino, niekas nuo mūsų nepriklauso! Bet tai yra iš esmės neteisinga ir netgi žalinga padėtis. Kiekvienas turėtų žinoti savo pagrindinį įstatymą. Labai dažnai tenka susidurti su nesąžiningais visų lygių pareigūnais, kurie, stengdamiesi vienaip ar kitaip, bando atsisakyti piliečio teisėto prašymo. Praktika rodo, kad jei jūs pradedate su jais kalbėti įstatymo kalba, aiškiai nurodydami tam tikrus straipsnius, tada jų elgesys iškart pasikeičia. Arba, tarkime, dažnai reikia bendrauti su tais teisėsaugos pareigūnais, nuo kurių šie organai turi būti apsaugoti. Pavyzdžiui, daugelis Maskvos policijos pareigūnų (dabar - policijos pareigūnai) įprato rinkti „duoklę“ iš tų Rusijos piliečių, kurie neturi Maskvos registracijos, gąsdindami juos patraukdami atsakomybėn už tariamą pažeidimą. Praktika rodo, kad ryžtingas atsisakymas remtis konstitucijos straipsniu, garantuojančiu judėjimo laisvę per Rusijos Federacijos teritoriją, iškart atmetė jų norą gauti „nemokamų“ pinigų. Jie mieliau nesikišo į įstatymus išmanantį asmenį. Galų gale bet kuris asmuo tiesiog turi žinoti savo teises ir pareigas! Bent jau tam, kad suprastum, ko jis turi teisę prašyti (ar reikalauti), ir to, ko valstybė, įgaliotų organų asmenyje, jau gali iš jo reikalauti. Ir jei pilietis mano, kad tam tikras įstatymas ar norminis aktas prieštarauja Konstitucijai ir pažeidžia jo teises bei laisves, jis gali kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu tokį įstatymą ar norminį aktą pripažinti negaliojančiu, jį pataisant ar panaikinant. Tokių precedentų yra buvę ir ne kartą.
