Kartais, eidamas pro vietą, kur dar neseniai siautė gražus miškas, žmogus užduoda sau klausimą: „Kas nutiko?“. Kaip atsitiko, kad galingi medžiai per trumpą laiką mirė, palikdami tik apdžiūvusius griaučius? Deja, nepaisant akivaizdžios galios ir didybės, miškas gali mirti dėl daugelio priežasčių.
![Image Image](https://images.culturehatti.com/img/kultura-i-obshestvo/00/pochemu-pogibaet-les.jpg)
Naudojimo instrukcija
1
Dažniausia medžių mirties priežastis yra miškų gaisrai. Tikriausiai ne kartą esate matę skelbimą, raginantį nedaryti laužų miške. Jis pasirodo gegužę ir transliuojamas iki rudens. Ir vis dėlto kiekvieną savaitgalį draugų kompanionai, pavargę nuo įtemptų darbo dienų, skuba iš miesto. Dažnai su savimi pasiima kepsninę ir alkoholį, tačiau ne visi atsineša kastuvą, kad galėtų kasti ugnį. Dėl to patarnaujančios įmonės gaisras nekontroliuojamas, ir gerai, kai nedrąsiems turistams pavyksta atsiriboti nuo ugnies.
2
Kartais, norint miške užkurti ugnį, net nereikia užsidegti. Neišmesta cigaretė gali sukelti ne mažiau rūpesčių nei laužas.
3
Tačiau gaisrai nėra tik žmogaus rankų darbas. Karštu oru gaisras gali kilti savaime. Blogiausia, kai dega durpynai. Požeminė ugnis gali plisti už kilometrų, sunaikindama viską, kas jos kelyje. Sunkumas yra tas, kad degančius durpynus sunku užgesinti, todėl miškams tai tikra katastrofa.
4
Sunaikinus trapią ekosistemą, mišką nesunku sunaikinti. Dažnai miškų naikinimo metu pašalinami visi seni medžiai, o jaunas augimas lieka nepakitęs. Tai daroma, žinoma, kad po kelerių metų miškas būtų atkurtas - išaugę jauni medžiai, išplitę jų vainikai, o naujasis miškas pasirodė visa savo šlove. Tiesą sakant, paaiškėja, kad senuose medžiuose gyvena paukščiai, kurie maitinasi vabzdžiais. Jei šie medžiai bus nukirsti, paukščiai nuskris į naują vietą, o žievės vabalų ir kitų kenkėjų kolonijos, kurios galės nebaudžiamai atsodinti jaunus medžius, žlugs ant jaunų gyvūnų.
5
Klimato pokyčiai, kurie jaudina mokslininkus visame pasaulyje, lemia ne tik ledynų tirpimą, bet ir netikėtai gausėjančią parazitų populiaciją, kuri dėl šiltos vasaros sugeba išauginti, pavyzdžiui, ne tris, o penkias populiacijas. Taigi 2011 m. Miškams netoli Maskvos grėsė žievės vabalai-spaustuvininkai, kurių populiacija labai padidėjo dėl atšilimo.