Chruščiovo atšilimas teisėtai laikomas vienu kontroversiškiausių sovietinės istorijos laikotarpių. Chruščiovo iniciatyva buvo gana aiški: padėti valstybei žengti intensyvų žingsnį į šviesesnę ateitį, pagerinti gyvenimo kokybę naudojant novatoriškus ir netikėtus sprendimus. Deja, tai nepasiteisino dėl daugybės priežasčių, dėl kurių parašytas ne vienas mokslinio darbo tomas.
Jei bandysite apibendrinti visus tuometinio valstybės vadovo veiksmus ir juose rasti pagrindinį dalyką, tada konservatizmą galima laikyti pagrindine reformų nesėkmės priežastimi. Tai pasireiškė tiek pačiame Nikita Sergejevič, tiek jo palydove.
Chruščiovas sugalvojo daugybę pokyčių: planavo pertvarkyti ekonomiką, padaryti ekonomikos sistemą vienu žingsniu arčiau rinkos, į partijos aparatą įpilti šviežio kraujo ir pagerinti gyventojų gyvenimo lygį. Tačiau liberalūs tikslai pateko į aštrų konfliktą su totalitariniais reformų įgyvendinimo būdais.
Geras to pavyzdys yra nacionalinės ekonomikos pertvarkymas. Bandydamas atsiriboti nuo gremėzdiško administracinio ekonominio modelio, Chruščiovas tik pakeitė sistemos išvaizdą, nepaliesdamas jos esmės. Iš viršaus vis dar buvo gaminami „gamybos planai“, kurie turėjo būti įgyvendinti nepaisant sąlygų. Iš tikrųjų atsirado ne vienas rinkos mechanizmas.
Bet kokia gera iniciatyva buvo perimta akimirksniu ir radikaliai. Tai ne tik sukėlė sumaištį ir sumaištį, bet ir sukėlė atstūmimą tarp paprastų gyventojų, pripratusių prie nusistovėjusios daiktų tvarkos. Po kelių totalitarizmo dešimtmečių žmonės nebuvo pasirengę drastiškiems pokyčiams.
Bandydamas paliesti visas gyvenimo sritis, Chruščiovas iš tikrųjų paveikė ir sudirgino visus gyventojų segmentus. Valstybės aparatas bijojo dėl personalo pertvarkymo, įmonių vadovai - dėl nuolatinių ekonominių pokyčių, inteligentija - dėl ideologinės struktūros, o darbininkų klasė - dėl kainų padidėjimo ir asmeninio ūkininkavimo apribojimų. Taigi iki 60-ųjų vidurio vadovui pavyko visiškai prarasti kažkieno palaikymą.
Galbūt to nebūtų įvykę, jei Nikita Sergejevičius nebūtų buvęs toks greitas. Idėjos, kurias jis bandė įgyvendinti, iš esmės buvo reikalingos valstybei (kaip ir jau minėta ekonominė reforma). Bet jie pradėjo įgyvendinti dar prieš turėdami laiko atidžiai apgalvoti. Jei pokyčiai būtų įvedami palaipsniui, atsirastų daug daugiau galimybių juos laiku pakeisti ir patobulinti.
