Idealiu atveju valstybės biudžete planuojamų įplaukų suma, kuri ateis atsiskaitymo laikotarpiu, turėtų atitikti tas išlaidas, kurias patirs šalies iždas. Tačiau šis pagrindinis finansinis planas, pagal kurį šalis gyvena, ne visada įgyvendinamas. Kai kuriais atvejais valdžios institucijos turi išleisti daugiau, nei iš pradžių planuota.
Naudojimo instrukcija
1
Valstybė turi daugybę finansinių įsipareigojimų, susijusių su tomis struktūromis, kurios užtikrina jos funkcionavimą, taip pat su tomis, kurios tradiciškai subsidijuojamos ar yra socialiai reikšmingos. Išlaidas sudaro valstybės saugumo užtikrinimas, policijos, armijos ir administracinio aparato išlaikymas. Be to, dalis lėšų skiriama viešojo ekonomikos sektoriaus išlaikymui ir funkcionavimui bei finansinei paramai smulkiajam ir vidutiniam verslui.
2
Valstybė taip pat rūpinasi mokslo, švietimo, sveikatos priežiūros finansavimu, dalis lėšų taip pat išleidžiama pašalpoms, stipendijoms ir pensijoms mokėti bei aplinkos apsaugai. Valstybė taip pat turi nenumatytų išlaidų, patiriamų įvykus didelėms antropogeninių ir gamtinių nelaimių katastrofoms. Be to, valstybė turi ir išorinių įsipareigojimų. Tai apima prekių ir paslaugų viešuosius pirkimus, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant BVP; pervedimai, į kuriuos neatsižvelgiama apskaičiuojant BVP; taip pat aptarnauti šalies išorės skolas.
3
Tačiau valstybė, kaip finansinė institucija, turi savo pajamų šaltinius. Tai visų pirma apima pajamas iš mokesčių, kurias į valstybės biudžetą moka tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Į šalies biudžetą mokamos socialinio draudimo įmokos, kurias moka visos įmonės. Be to, biudžeto pajamų dalyje atsižvelgiama į pelną, kurį gauna įmonės iš viešojo ekonomikos sektoriaus, taip pat į pajamas iš pinigų išmetimo ir valstybinių įmonių privatizavimo.
4
Atsižvelgiant į išlaidų ir pajamų santykį, yra trys valstybės biudžeto sąlygos. Kai pajamos ir išlaidos yra vienodos, biudžetas laikomas subalansuotu. Jei pajamos viršija išlaidas, yra biudžeto perteklius, kai išlaidos yra didesnės nei pajamos, tai kalbama apie biudžeto deficitą.
5
Pagrindinė biudžeto deficito priežastis yra staigus pajamų sumažėjimas, palyginti su planuojama suma. To priežastis gali būti ekonominė krizė, neefektyvi mokesčių politika ir padidėjusios išlaidos socialiniams poreikiams tenkinti. Biudžeto pajamų sumažėjimą gali lemti struktūriniai ekonomikos pertvarkymai, didelių aplinkybių fazė: karai, nelaimės ir pan. Bet kokios neplanuotos ir nepatvirtintos finansinės išlaidos taip pat gali sukelti biudžeto deficitą.
6
Jei skirtumas tarp išlaidų ir pajamų yra laikinas, deficitas laikomas atsitiktiniu. Deficitas vadinamas galiojančiu, jei jis žymiai lenkia išlaidų augimą, palyginti su pajamomis. Ši vertė planuojama ir nustatoma naujų finansinių metų biudžete. Jo tikroji vertė dažnai viršija planuotą. Sumažinkite deficitą sekvestruodami - sumažindami planuojamas išlaidas.
