Poetiniuose Arthuro Rimbaud kūriniuose tyrėjai įžvelgė sąmoningą nelogiškumą ir minties „suskaidymą“. Jo kūrybinė karjera truko neilgai. Pasiekęs šlovę, į kurią jis reagavo labai šauniai, Rimbaud nutolo nuo poezijos, tapdamas paprastu pardavimo agentu ir užsiimdamas verslu Etiopijoje, toli nuo tėvynės.
Iš Artūro Rimbaud biografijos
Prancūzų poetas Arthur Rimbaud gimė 1854 m. Spalio 20 d. Charleville mieste, Prancūzijos šiaurės rytuose. Jis buvo antrasis vaikas kapitono Frederico Rimbaudo ir Maria Catherine Vitali šeimoje, kilusių iš paprastos valstiečių šeimos.
Kai berniukui buvo ketveri metai, Frederikas paliko savo žmoną ir penkis vaikus. Nuo mažens Rimbaud žinojo nepriteklių ir poreikį. Jis uoliai lankė pradinės mokyklos klases, o 1856 m. Įstojo į kolegiją. Metus berniukas įsisavino dvejų metų mokymo programą. Net tada Rimbaud parodė susidomėjimą poezija. Pirmąjį savo poetinį kūrinį jis sukūrė 1869 m. 15 m. Rimbaud gavo prizą už esė, parašytą lotynų kalba.
Nuo 1870 m. Arthuras valdo savo mokytojo ir mentoriaus Georgeso Izambardo poetinius amatus. Iki šešiolikos metų Rimbaud jau buvo dviejų dešimčių poetinių veikalų autorius. Kai kurie jo darbai buvo paskelbti žurnale „Modern Parnassus“.
Jaunystėje Arthuras buvo linkęs į neryžtingumą. Jis ne kartą pabėgo iš namų ir keliavo po Prancūziją ir Belgiją. 1871 m. Jis buvo pastebėtas Paryžiaus komunos barikadose. Tuo metu jis buvo priklausomas nuo alkoholio. Giminaičiai ne kartą pareiškė smerkiantį Rimbaudą, kaltindami jį moralės normų nepaisymu.
1871 m. Rugsėjo mėn. Arthuras nusiuntė savo kūrinių pavyzdžius peržiūrai Pauliui Verlaine'ui, vienam iš literatūrinės simbolikos įkūrėjų. Jis apsidžiaugė ir iškart pakvietė jaunuolį į Paryžių. Jaunuolis apsigyveno Verlaine bute. Tarp jų ne kartą kilo konfliktai - Rimbaud nenorėjo paklusti namuose įsitvirtinusiai kasdienybei. Pasivaikščiojęs po pažįstamų namus, Rimbaudas pasiliko bute, kurį jam išsinuomojo Verlaine.
