Islamas yra jauniausia iš pasaulio religijų, atsiradusių 7-ojo amžiaus pradžioje A.D. Istoriškai pirmasis islamo susiskaldymas, įvykęs 7-ojo amžiaus viduryje, sukėlė kelias kryptis, kuriose yra didelių skirtumų.
Islamas nėra viena religija. 7-ojo amžiaus antroje pusėje Dėl ginčo dėl religinės ir pasaulietinės galios paveldėjimo kilo 3 pagrindinės kryptys: sunnizmas, harijitizmas ir šiizmas.
Sunnizmas
Sunnizmas yra didžiausia islamo tendencija, nes beveik 90% viso pasaulio musulmonų yra sunitai. Koranas ir sunna yra pripažinti dogmos šaltiniais, juos teisūs laiko visi keturi kalifai po Muhammado. Taigi sunnizmas visada buvo oficiali arabų kalifato religija ir laikėsi pranašo skelbtų principų.
Labai dažnai sunitai yra vadinami tiesos žmonėmis, išpažįstančiais tikrąjį tikėjimą. Korano ir Sunnos pagrindu tikintieji sukūrė musulmonų teisių kodeksą, t. Šariatas.
Sunnizmas atstovaujamas visose musulmoniškose šalyse, išskyrus Libaną, Omaną, Bahreiną, Iraką, Iraną ir Azerbaidžaną.
Šiizmas
7-ojo amžiaus antrosios pusės pradžioje atsiranda šiizmas, kuris arabų kalboje reiškia partiją ar grupę.
Remiantis šiitų mokymu, tik Ali ir Fatimos palikuonys, kilę iš pranašo Mahometo, turi teisę užimti kalifo-imamo postą. Imamai neklysta dėl visų savo reikalų ir tikėjimo. Kankinio kultas labai paplitęs tarp šiitų, švenčiama Ašuro šventė, kuri švenčiama Ali Husseino nužudymo dieną.
Koraną taip pat pripažįsta tie sunitai, esantys saulėje, kurių autorius yra ketvirtasis kalifas Ali ir jo šalininkai. Šiitai sukūrė savo šventas knygas - ahbarą, įskaitant Ali hadites.
Be Mekos, į pamaldas taip pat yra Nejefas, Karbala ir Mashhadas. Dauguma šiitų gyvena Azerbaidžane, Irake, Irane, Sirijoje ir Afganistane.
