Žmogus negali egzistuoti už visuomenės ribų. Jis tai praturtina ir gauna neproporcingai daugiau atsakymų į žinias, įgūdžius.
Socializacija kaip samprata
Žmogus yra sociali būtybė. Gyvenimas su artimaisiais paskatino mūsų protėvius kurti ir įvaldyti kalbėjimą, rašymą, ugdė potraukį grožiui ir to išraišką įvairiose meno formose: muzikoje, skulptūroje, literatūroje ir kt.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galime prieiti išvados, kad socializacija yra individo sugebėjimų ir įgūdžių įsisavinimo procesas, siekiant optimaliai ir patogiai egzistuoti visuomenėje. Viešas asmuo yra tas, kuris yra harmonijoje su kitais žmonėmis, žino, kaip su jais rasti bendrą kalbą, priimti ir suteikti žinių, dalintis patirtimi.
Socializacijos tipai
- Pirminė
- Grupė
- Lytis
- Resocializacija
- Ankstyvas
- Organizuota
Pradinis apima laikotarpį nuo vaiko gimimo iki jis tampa subrendusiu suaugusiuoju. Grupė reiškia socializaciją tam tikroje socialinėje grupėje. Ji gali būti įdomi ar amžiaus. Lyčių socializacija yra lyčių atskyrimas. Realizavimas, dar vadinamas antriniu, reiškia ankstesnio elgesio modelio pasikeitimą. Tai gali būti glaudžiai susijusi su grupės socializacija, kai žmogus patenka į kitą socialinę grupę arba dėl pasikeitusių prioritetų. Ankstyva socializacija įvyksta tada, kai individas bando prisitaikyti tomis sąlygomis, kurios tam tikrais būdais jam netinka. Pavyzdžiui, mažas vaikas bando pasirodyti vyresnis ir protingesnis, kad atitiktų tėvų draugus ir kolegas. Galiausiai organizuota socializacija yra tai, ką žmogus turi daryti bendraudamas su maža žmonių grupe. Tai atsitinka šeimoje, draugų rate, mokykloje, stojant į institutą arba kreipiantis dėl darbo.
