Tomas Nagelis yra garsus amerikiečių filosofas. Tyrėjas svariai prisidėjo tiriant etiką ir altruizmą. Be to, jis yra Niujorko filosofijos ir teisės universiteto profesorius, jo dėstymo patirtis yra daugiau nei 40 metų. Nagelis priešinosi neodarvinistiniam sąmonės atsiradimo požiūriui, taip pat griežtai kritikavo amžininkų supaprastintą požiūrį į filosofiją.
Ankstyvoji biografija
Tomas Nagelis gimė 1937 m. Liepos 4 d. Belgrado mieste, Serbijoje. Jo tėvai buvo žydai. Nacių valdymo metais jie pabėgo iš Vokietijos, bandydami rasti politinį prieglobstį. 1939 m. Šeima persikėlė į Niujorką, kur jaunasis Tomas praleido visą savo vaikystę.
Baigęs mokyklą, Nagelis įstojo į Kornelio universitetą, Filosofijos fakultetą, o 1958 m. Baigė pagyrimu. Būtent čia jis pirmą kartą susipažino su garsaus austrų žurnalisto Ludwigo Wittgensteino filosofija, kuri jam padarė didelę įtaką. Tuomet Tomas nusprendė tęsti studijas Oksfordo universitete. Dėka prestižinės Fulbright stipendijos, jam pavyko gauti išsilavinimą visiškai nemokamai. 1963 m. Jaunasis tyrėjas sėkmingai apgynė disertaciją Harvardo universitete, po kurio jam suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. Tuo pačiu metu jis susidraugavo su garsiu analitiku Johnu Rawlsu, kuris vėliau tapo žinomu kaip „svarbiausias XX amžiaus politinis filosofas“.
1963–1966 m. Nagelis dėstė Kalifornijos ir Prinstono universitetuose, kur dėstė tokius garsius tyrėjus kaip Susan Wolf, Shelley Kagan ir Samuel Scheffler. Ateityje jie visi sulaukė pasaulinės šlovės ir mokslo bendruomenės pripažinimo.
Po kelerių metų Tomas tapo Amerikos meno ir mokslo akademijos nariu, taip pat atitinkamu Britanijos akademijos nariu. 2006 m. Jis buvo išrinktas Amerikos filosofinės draugijos garbės pirmininku. Už mokslinius tyrimus jam buvo įteikta Rolfo šokio premija ir Oksfordo universiteto garbės diplomas.
Karjeros augimas
Nagelis paskelbė savo pirmąjį filosofinį tyrimą būdamas 20 metų. Per savo karjerą jis yra parašęs daugiau nei šimtą mokslinių straipsnių įvairiems žurnalams. Tomas vis dar nuoširdžiai tiki, kad neįmanoma rasti vienintelio tikrojo pasaulio vaizdo. Jo darbuose sakoma, kad yra daugybė įvairių būdų ir metodų, kaip suprasti mūsų praktinius ir moralinius principus. Be to, tyrėjas nuolat įtikinėjo savo oponentus, kad sveikas protas yra tik žmonijos išradimas, nes iš tikrųjų kiekvienas visuomenės atstovas turi savitą mąstymo tipą. Jo darbe „Kaip yra būti šikšnosparniu?“ Tomas aiškino, kad objektyvus mokslas negali padėti žmonėms visiškai pažinti save, nes visas savęs pažinimo procesas iš tikrųjų yra paremtas subjektyviu požiūriu.
Be to, filosofas ne kartą yra minėjęs, kad mokslas vis tiek beveik nieko nežino apie žmogų. Tačiau savo raštuose jis nuolat mini, kad ateityje bus įtikimas protas, kuris leis asmenims atpažinti tai, kas slypi jų psichinėse ir fizinėse savybėse.
Noras pateikti žmogaus prigimtį kaip sudėtinę ir struktūrizuotą sistemą daugelį metų lydėjo racionalistą. Taigi, pavyzdžiui, vienoje iš mokslinių konferencijų jis kritikavo fizizmo kryptį, kurios pasekėjai nustatė smegenų ir sąmonės funkcijas. Tačiau Tomas buvo įsitikinęs, kad subjektyvumas yra pagrindinis sąmonės bruožas, todėl joks mokslininkas negali apibūdinti psichinio asmens darbo, naudodamas objektyvias pozicijas. Atliekant tokį didelio masto tyrimą, visada reikia remtis individualiais asmenybės bruožais. Tik tokiu būdu, jo manymu, galima gauti įrodymų apie psichofiziologinę asmens būklę.
Tuo pat metu Tomas Nagelis turėjo gana įdomių nuomonių apie žmogaus evoliuciją. Jis manė, kad materialistai filosofai nesugeba paaiškinti dėsnių, kuriais veikia sąmonė. Remiantis jo pasaulėžiūra, protas visada lydėjo žmogų, todėl yra natūralus komponentas. Remdamasis teoriniu supratimu, Tomas sugebėjo įrodyti, kad standartinis požiūris į gyvybės atsiradimą prarado aktualumą. Nagelis visada palaikė, kad gyvenimas nėra avarijų serija, o nuoseklus žmogaus vystymosi procesas. Jo nuomone pasidalino tokie garsūs racionalios prasmės gynėjai kaip Michaelas Behe, Stephenas Meyeris ir Davidas Berlinsky.
