Jėga lydi visą žmonijos istoriją ir yra nepakeičiamas bet kurios socialinės sistemos elementas. Šiandien galia aiškinama įvairiai kaip socialinis reiškinys.
Naudojimo instrukcija
1
Dauguma klasikinių teorijų galią vertina kaip sugebėjimą ir sugebėjimą įgyvendinti savo valią. Jėgos pagalba galima nustatyti žmonių veiklą ir elgesį. Galia yra įvairių rūšių - socialinė, ekonominė, patriarchalinė. Tačiau ypatinga vieta priklauso politinei valdžiai, kaip jis išsiskiria viršenybe ir įpareigojimu vykdyti valdžios sprendimus.
2
Jėga kaip socialinis reiškinys susideda iš dviejų elementų - šaltinio ir subjekto. Jėgos šaltiniai gali būti labai skirtingi. Tarp jų skleidžiama valdžia, valdžia ar įstatymai. Jėga visada yra subjektyvi. Be to, jis veikia kaip dvipusis elementas, rodantis valdovo dominavimą objekto atžvilgiu. Valdžia gali būti individai ar socialinės grupės, institucijos, organizacijos ar valstybė. Jie daro įtaką kitų žmonių, grupių, klasių (galios objektams) elgesiui per įsakymus, pateikimą, bausmes ar normaciją. Jėgos nėra, nepaklusus objektui.
3
Valdžia atlieka daugybę socialiai reikšmingų funkcijų. Tai yra visuomenės integracija, gyvenimo reguliavimas ir stabilizavimas, taip pat motyvacija. Valdžia turėtų siekti socialinės pažangos, taip pat prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Siekdama palaikyti teisėtvarką, kovoti su krizės reiškiniais ir konfliktais, vyriausybė gali vykdyti savo represines funkcijas.
4
Galios fenomenas yra tas, kad, viena vertus, valdžia suteikia galimybę patenkinti savo ambicijas, pasitelkiant kitus žmones savo reikmėms (tai išreiškiama visuomenės suskaidymu į valdovus ir pavaldinius), kita vertus, valdžia yra socialinės integracijos ir visuomenės gyvenimo modernizavimo būdas..
5
Mokslinėje literatūroje pateikiamos įvairios galios apibrėžimo interpretacijos, kuriose daug dėmesio skiriama įvairiems šio reiškinio aspektams. Labiausiai paplitęs teleologinis, elgesio, sisteminis, funkcinis ir psichologinis požiūris.
6
Teleologinės teorijos galią aiškina kaip būdą pasiekti savo tikslus. Jie išplečia galią ne tik žmonių ir socialinių grupių santykiams, bet ir žmonių sąveikai su gamta. Pastaruoju atveju kalbama apie žmogaus galią gamtos atžvilgiu.
7
Elgesio (ar elgesio) teorijos galią aiškina kaip ypatingą elgesio tipą. Joje vieni žmonės dominuoja, o kiti paklūsta. Šio požiūrio šalininkai mano, kad galios šaltinis yra asmeninė žmonių motyvacija valdyti, nes tai leidžia asmeniui įgyti turtų, tam tikrą socialinę padėtį, saugumą ir pan.
8
Psichologinės teorijos bando suprasti subjektyvią valdžios troškimo motyvaciją. Anot psichoanalizės šalininkų, tai lemia užspausto libido sublimacija, noras kompensuoti dvasinį ar fizinį nepilnavertiškumą. Diktatoriškų totalitarinių režimų atsiradimas, remiantis psichologine teorija, siejamas su lyderių noru kompensuoti vaikystėje patirtas traumas.
9
Sistemingo požiūrio šalininkai galios atsiradimą sieja su poreikiu užtikrinti socialinę komunikaciją siekiant bendrų tikslų. Jų manymu, valdžia leidžia integruoti visuomenę ir sureguliuoti skirtingų grupių konfliktus.
10
Funkcinė teorija galią laiko visuomenės savisaugos būdu. Jos šalininkai mano, kad be jos normalus žmogus neįmanoma. Jų nuomone, pati socialinė struktūra diktuoja valdymo ir pateikimo funkcijų atskyrimo tinkamumą.
